Buvęs jūrininkas, 43-ejų Keithas Stewartas Lochneso ežero dugne sonaru netikėtai atrado beveik 300 metrų gylio siaurą plyšį – tokiame laisvai galėtų tilpti ir būtoji ar nebūtoji Nesė. Pastaruoju metu turistus po Lochneso ežerą plukdantis K. Stewartas paslaptingą dugno plyšį aptiko už 15 km į rytus nuo Inverneso, naudodamasis pažangiausiu sonaru. Anksčiau vyriškis plaukiodavo atvirose jūrose ir kartografuodavo jų dugnus – tad savo įgūdžius nusprendė išmėginti ir Lochneso ežere.
Jo atradimas iškėlė galybę klausimų. Koks iš tikrųjų yra vieno garsiausių planetos ežerų gylis? Kodėl plyšys atrastas tik dabar? Ar gali būti tiesa, kad ežero vandenys požeminiais kanalais siejasi ne tik su gretimais ežerais, bet ir su rytine bei vakarine Britanijos salos pakrante?
Atradimas iškėlė galybę klausimų. Koks iš tikrųjų yra vieno garsiausių planetos ežerų gylis? Kodėl plyšys atrastas tik dabar?
Giliausiu Britanijos ežeru iki šiol buvo laikomas Lochmoraro ežeras – kito būto ar nebūto vandens baisūno, praminto Moragu, buveinė. Šio ežero gylis – 305 metrai. Lochnesas – antrasis pagal gylį (244 metrai). Palyginimui, giliausias Lietuvos ežeras Tauragnas yra 62,5 metro gylio.
Tačiau K. Stewarto sonaras parodė, kad Lochneso dugne, ko gero, žioji kažkoks plyšys, mat vienoje vietoje gelmės matavimo įrenginys rodė 267 metrus. K. Stewarto kolegos jau spėjo atrastą plyšį pakrikštyti Keito Pragarme (angl. – Keith Abyss). Pats atradėjas neslepia, jog atradimas paskatino smalsumą ir ryžtą didžiulio ežero dugne ieškoti naujų paslapčių.
„Iki šiol netikėjau tomis pasakomis apie Nesę, – atviravo vyriškis. – Bet prieš dvi savaites naujausioje sonaro pateiktoje dugno išklotinėje pastebėjau kažkokį ilgą dugno objektą tarytum su kupra. Tai mane labai suintrigavo. O paskui atkreipiau dėmesį į kažkokią tamsią dėmę maždaug pusiaukelėje tarp Klansmano viešbučio ir Drumnadrochito – paaiškėjo, kad tai kažkoks plyšys ar įduba. Ežero dugną sonaru skenuoju ne pirmą kartą, bet anksčiau nieko panašaus nebuvau užfiksavęs. Sonaras rodė, kad ežero gylis toje vietoje – 267 metrai (889 pėdos), o tai yra 23 metrais (77 pėdomis) daugiau už oficialiai giliausią ežero vietą, kuri vadinama Edvardo gelme.“
„Kol kas sunku tiksliai pasakyti, koks yra mano atrasto plyšio ilgis, bet aš keletą kartų jau buvo grįžęs virš tos gelmės ir atlikau pakartotinius matavimus. Toje vietoje ežero dugnas gilėja nuo 244 metrų iki rekordinio 267 metrų gylio“, – pasakoja nedidelio keleivinio laivo kapitonas.
Jo teigimu, plyšys driekiasi vos už kelių šimtų metrų nuo kranto – tai gali paaiškinti, kodėl jis nebuvo atrastas iki šiol, mat ankstesni dugno gylio matavimai buvo sutelkti labiau ties ežero viduriu.
„Mistinės pabaisos buvo ieškoma ir tokiose vietose kaip Urkuharto įlanka, – pasakoja škotas. – Kas žino, galbūt vietos gyventojų legendos, kad Lochneso vandenys požeminiais tuneliais susisiekia su gretimais ežerais ar net jungia rytinę ir vakarinę pakrantę, yra ne iš piršto laužtos.“
„Viena aišku – reikia daugiau ir išsamesnių stebėjimų, – pripažįsta atradimo autorius. – Vis dėlto, sutikite, tai pasiutusiai intriguoja. Gali būti, kad plyšys ežero dugne atsivėrė po pastarųjų nedidelių žemės drebėjimų, nes Lochneso ežero apylinkės plyti virš tektoninio sprūdžio, kur dažnai fiksuojami seisminiai neramumai.“
Anksčiau K. Stewartas sonaru yra matavęs ir kartografavęs įvairių pasaulio jūrų dugnus, o Lochnesu plaukioti ir laisvalaikiu jį tyrinėti pradėjo praėjusių metų kovą.
Lochneso Pabaisos gerbėjų klubo prezidentas, Nesės liudininkų istorijas ir atvejus registruojantis Gary Campbellas įsitikinęs, kad šis atradimas atveria naujų paslaptingos istorijos apie Nesę dimensijų.
„Iki šiol manėme, kad ežeras yra 244 metrų (810 pėdų) gylio, o dugne turi 6 metrų skersmens daubą, – pasakoja jis. – Tačiau dabar paaiškėjo, kad ežeras yra beveik 300 metrų (900 pėdų) gylio – o tai yra dvigubai giliau už Šiaurės jūrą.“
„Kas žino, gal Lochneso dugne yra ir daugiau neatrastų plyšių? Gal net dar gilesnių plyšių? Nepamirškite, kad Lochnesas yra ant didžiulio litosferos plokščių sprūdžio, kuris driekiasi nuo Norvegijos iki Kanados, – atkreipia dėmesį G. Campbellas. – Štai, pavyzdžiui, 2013 m. ežero dugne buvo juntamas 2,4 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Reikia rimtai ir nuodugniai tyrinėti ežero dugną. Lochnese to niekas nedaro jau pastaruosius 10 metų.“
