„Segmented Planar Imaging Detector for Electro-optical Reconnaissance“ (Segmentinis plokščiasis vaizdų detektorius elektro-optiniam žvalgymui) arba tiesiog „Spider“ – toks yra naujojo DARPA finansuojamo projekto pavadinimas. Jo privalumas – gerokai mažesni lęšiai.
„Spider“ įkūnija kitokią koncepciją – tokių lęšių masyvai bus įrenginėjami kosmose. Be to, juos sudarys kur kas mažesni lęšiai, kurių viename masyve bus šimtai ar net tūkstančiai.
„Ir antžeminių, ir kosminių teleskopų dydžiai, nuo kurių priklauso vaizdų kokybė, turi praktiškumo ribas, kurias peržengus tampa nepraktiška milžinišką teleskopą, pvz., skraidinti į orbitą ar toliau, – pasakoja „Lockheed Martin“ mokslininkė Danielle Wuchenich. – Be to, supančio pasaulio vaizdus fiksuoti galima ne vien principu, kuriuo veikia mūsų akis. Tas būdas nėra vienintelis. Todėl norėdama sumažinti ateities teleskopus, „Lockheed Martin“ nusprendė kurti teleskopą „Spider“, kuris veiks šviesos interferencijos principu.“
Interferencija – tai būdas surinkti šviesos daleles (fotonus) naudojant daug mažesnių lęšių, kurie pakeičia vieną, masyvų veidrodį – tokie statomi šiuolaikiniuose optiniuose teleskopuose.
Dideli interferencinių lęšių masyvai, kurių sudedamosios dalys išbarstytos po visą Žemės rutulį, jau naudojami ilgalaikiam duomenų rinkimui, iš kurių paskui gaunami ypač aukštos kokybės vaizdai iš kosmoso.
„Spider“ įkūnija kitokią koncepciją – tokių lęšių masyvai bus įrenginėjami kosmose. Be to, juos sudarys kur kas mažesni lęšiai, kurių viename masyve bus šimtai ar net tūkstančiai. Tačiau interferencinis teleskopas bus tik maždaug žmogaus dydžio. O vaizdo kokybė – kur kas geresnė. Panaši metamorfozė įvyko ir televizorių pasaulyje: gremėzdiškus senus televizorius pakeitė grakštūs plokščiaekraniai.
Teleskopai iki šiol dažniausiai būdavo ritinio (cilindro) formos, o „Spider“ gali atverti visiškai kitokios formos teleskopų erą – nuo šiol teleskopai galės būti ir keturkampiai, ir šešiakampiai, ir kitokių formų.
„Naujos kartos teleskopai bus gerokai mažesni, lengvesni ir galingesni – jų gaunami vaizdai bus dešimtis ir šimtus kartų kokybiškesni už dabartinius masyvius veidrodinius teleskopus. Tik įsivaizduokite, kiek atradimų jais bus galima padaryti!“ – sako „Lockheed Martin“ inžinierius Alanas Duncanas.
