Apie fundamentalios žmonių veiklos, be kurios nė vieno nebūtų, ir technologijų, kurios pradėtos vystyti vos prieš kelerius metus, sąsajas Vilniuje pasakojo bendrovės „Future of Sex“ įkūrėja Bryony Cole.
Bet kas bendro tarp veiklos, kuria užsiimame milijonus metų ir naujovių, kurios atsirado tik dabar, evoliuciniame kontekste – prieš kelias sekundes? Iš esmės, pagrindinis privalumas, kurį akcentavo B.Cole, – atstumų panaikinimas. Rinka, kurios dabartinė kasmetinė apimtis siekia net 30 mlrd. dolerių, leis praktiškai pamiršti atstumus tarp mylimųjų ir fizinį artumą leis pajusti net tada, kai žmonės būna visiškai priešinguose pasaulio kraštuose. Tai daroma panaudojant prie interneto prijungtas lytėjimo jausmą sukeliančias (angl. haptic) technologijas.
To nepakanka? Virtuali realybė leis pašalinti svarbius seksualinio gyvenimo trūkumus – pavyzdžiui, pornografijos aktorės vyrams galėtų padėti įveikti priešlaikinės ejakuliacijos problemą.
Maža to? Šiuolaikinės technologijos padės sukurti transplantus žmonėms, patyrusiems traumas ir dėl jų negalintiems turėti lytinių santykių.
O dar sekso technologijos gali leisti žmonėms tapti sekso androidais – implantuotis kokį nors „patobulinimą“ į kūną, kuris suteiktų iki tol nepatirtų pojūčių. Pavyzdžiui, penio implantas galėtų pradėti vibruoti sueities metu.
Prie sekso technologijų galima priskirti ir tamponus nuo išprievartavimo – į makštį įstatomus plastikinius vamzdelius, kurie, bandymo išprievartauti atveju, įsikabina į penį ir negali būti nuimti be vizito pas medikus, o tada prievartautojo lauktų ne tik medicininės, bet ir teisinės problemos.
Be abejo, sekso technologijos negali būti atsiejamos nuo sekso robotų, kurie gali patenkinti pačius įvairiausius hormonų valdomus žmonių poreikius. B.Cole į pagalbą ant scenos pasikvietė Matą McMulleną, kuris gamina sekso robotus, kuriuose buvo ir dirbtinio intelekto elementų – jis prieš keletą metų nusprendė vykdyti meno projektą – sukurti pilno dydžio lėlę, kuri būtų kiek įmanoma panašesnė į žmogų. Bet kai apie jo kūrinius sužinojo visuomenė, prasidėjo skambučiai, kurių pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar lėlė yra „anatomiškai tiksli“. Taip M.McMullenas suprato, kad tai yra nauja verslo galimybė.
Ir nors dabar gaminami tik sekso robotai-moterys, ketinama pradėti ir vyrų gamybą. Kaip bebūtų keista, dažniausias klausimas apie „sekso robotą vyrą“ – ar jis sugebės išnešti šiukšles. Nors ir apie moteris robotes klausiama, ar jos sugebės pagaminti sumuštinį.
Panašiai, kaip robotė „Sofija“, kuri neseniai buvo atvežta į Vilnių, „Login“ scenoje pademonstruota robotė „Harmony“ (ne pilno kūno sudėtimi, o tik galva su kaklu ir iškirpte) taip pat sugebėjo palaikyti pokalbį, bet panašu, kad ir šį kartą tai nebuvo tikras dirbtinis intelektas, o balso atpažinimo technologijos ir rinkinys užprogramuotų „if“ sąlygų.
Bet skirtumas nuo „Sofijos“ buvo tas, kad „Login“ scenoje stovėjusi robotė atsakymus papildydavo ir flirto elementais (tiesa, specialiai „Login“ konferencijai robotės atsakymų seksualumas buvo sumažintas iki minimumo, kad „Login“ lankytojams nuo gašlių kalbų ausys neužlinktų). O jeigu atsakymų tarp savo užprogramuotų sakinių neturėdavo (pvz., apie tai, ar jai patinka Lietuva), juos susirasdavo „Wikipedia“ duomenų bazėje ir nupildavo be jokio modifikavimo.
Beje, į klasikinį „Keliautojo autostopu po galaktiką“ klausimą „Koks yra svarbiausias atsakymas į gyvenimą, Visatą ir viską“, „Harmony“, kaip ir „Sofija“, taip pat nesugebėjo atsakyti teisingai ir pasiūlė apie tai pasikalbėti vėliau.
O pristatymo pabaigoje, panašu, robotės akis šiek tiek sugedo – ji atrodė taip, tarsi būtų patyrusi insultą ir mirkčiojo tik viena akimi, kuomet kitos vokas buvo nukritęs.
