Dabar iš interneto ryšio paslaugų teikėjų, kaip trečiųjų šalių, reikalaujama atsakomybės už jiems nepriklausantį informacinį turinį ir ne jų teikiamas paslaugas. Mat Lietuvos lošimų organizatorių reikalavimą užblokuoti kelias Lietuvos įstatymus pažeidžiančias interneto svetaines Vilniaus apygardos teismas patenkino, įpareigodamas tą padaryti interneto tiekėjus.
Tikėtina, kad ginčas gali pasiekti ir Konstitucinį Teismą, kadangi formuojamas precedentas interneto ryšio teikėjams meta atsakomybę už visą internete prieinamą turinį, kuris draudžiamas Lietuvos įstatymais.
„Bandymas interneto tiekėjams primesti atsakomybę už interneto turinį yra ne kas kita, kaip bandymas įvesti cenzūrą. Interneto tiekėjai, vertinant teismo sprendimą, tampa atsakingi už viso teisėto ir neteisėto turinio prieinamumą internete. Tokiu atveju reiktų blokuoti ne tik kelias interneto svetaines, bet didžiąją dalį interneto, kadangi netrukus panašūs reikalavimai pasipils iš kitų suinteresuotųjų. Čia jau net nekalbama apie techninį įgyvendinimą, kuriam tektų pasitelkti itin brangias, galbūt Kinijos ištobulintas ugniasienes, nors ir jas kinai lengvai apeina“, – aiškina bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Pranskevičius.
Teismas nenurodė, nei kokiu būdu sprendimą įgyvendinti, nei kokiu pagrindu interneto ryšio tiekėjai turės skirti šešiaženkles sumas šiam teismo sprendimui įgyvendinti. Lietuvoje veikia daugiau kaip 100 interneto ryšio tiekėjų.
Interneto paslaugų tiekėjai į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi dėl išaiškinimo, kaip uždrausti visas galimas prieigas prie Lietuvoje licencijų neturinčių lažybas internetu organizuojančių svetainių: bwin.com, unibet.com, triobet.com, sportingbet.com, bet365.com. Tačiau teismas tiesiog atmetė interneto tiekėjų prašymus.
„Reikalauti atsakomybės iš interneto tiekėjų už jų tinklais siunčiamą turinį yra tas pats, kas iš kelių direkcijos reikalauti atsakomybės už jų keliais vežamą kontrabandą. Interneto tiekėjai neturi galimybių efektyviai užblokuoti prieigos prie internete organizuojamų lažybų. Greičiausiai teismo nutartis bus vėl skundžiama“, – sako M. Pranskevičius.
„Informacijos saugumo agentūros“ specialistai jau yra išaiškinę, jog vienas iš interneto turinio ribojimo būdų yra tinklalapių vardų sričių nukreipimas į vietinį kompiuterio IP adresą interneto paslaugų tiekėjų DNS tarnybinių sričių pagalba. Kitaip sakant, maršrutizatoriuose taisyklėmis drausti lažybas internetu organizuojančias svetaines pagal tinklalapių vardų sritis.
„Tokius draudimus interneto vartotojai, norintys patekti į draudžiamus tinklapius, apeitų per kelias minutes, o interneto tiekėjams vis tiek liktų atsakomybė už jų veiksmus internete. Teismas turėtų į tai atsižvelgti ir pripažinti, kad ne interneto tiekėjams kyla prievolė sergėti, kad visi internete laikytųsi įstatymų. Be to, mums tektų imti sekti domenų savininkus“, – Teigia M. Pranskevičius.
