Padidėjęs bendras nikotino vartojimas ir priklausomybė nuo nikotino gali turėti įtakos gebėjimui atsisakyti vieno ar abiejų gaminių.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad penktadalis (21 proc.) apklaustųjų pradėjo naudoti e.cigaretes siekdami mesti rūkyti įprastas cigaretes arba sumažinti surūkomų cigarečių skaičių, tačiau 40-čiai proc. sumažinti įprastų cigarečių skaičiaus nepavyko. 28 proc. visiškai nustojo rūkyti įprastas cigaretes, o 22 proc. sumažino surūkomų cigarečių skaičių.
Tarp e.cigarečių ir kaitinamųjų tabako gaminių vartotojų populiariausi buvo skonį ir kvapą turintys gaminiai. E. skystį su įvairiais skoniais rinkosi net 93 proc. rūkančiųjų. Nors tyrimai rodo, kad kai kurie e. skysčiuose naudojami skoniai gali padidinti produkto toksiškumą, apklausa rodo, kad būtent skoniai visiems vartotojams buvo vienas reikšmingiausių pasirinkimą rūkyti e. cigaretes lėmusių veiksnių.
Didžioji dalis (86 proc.) apklaustųjų rinkosi e. skystį su nikotinu, nors rinkoje galima įsigyti ir nikotino neturinčių e. skysčių.
„Skonis maskuoja nikotino aštrumą, dėl to e. cigarečių rūkymas tampa malonesnis, aerozolio įkvėpimas lengvesnis, ir tai gali skatinti pabandyti vartoti e. cigaretes pirmą kartą. Ši apklausa vykdyta prieš tai, kai 2022 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo uždraustos e. cigaretės ir jų pildyklės su skysčiu, kuriame yra kvapiųjų medžiagų.
Jei bus užtikrintas veiksmingas kvapų ir skonių draudimo įgyvendinimas, šių produktų populiarumas, ypač tarp vaikų, turėtų žymiai sumažėti. Svarbu nuolat stebėti šių gaminių vartojimo įpročius, kad būtų galima tinkamai įvertinti reguliavimo poveikį rinkai“, – sako projekto ir LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. Mindaugas Štelemėkas.
Nerimą mokslininkams kelia ir tai, kad e. cigaretes ir kaitinamuosius tabako gaminius uždarose namų patalpose rūkė net 46 proc. apklaustųjų. Cheminių junginių koncentracijos e. cigarečių aerozoliuose paprastai yra mažesnės nei įprastų cigarečių dūmuose, tačiau stebėtas išgarinto propilenglikolio, augalinio glicerino, nikotino ir toksinių medžiagų, kaip aldehidai ir sunkieji metalai, kiekis vis tiek yra didelis.
Garinimo metu į aplinką išskirtos medžiagos, susijusios su padidėjusia širdies ir plaučių ligų rizika, ir yra ypač pavojingos vaikų, kūdikių ir nėščiųjų sveikatai.
50 proc. rūkiusiųjų e. cigaretes ir 55 proc. rūkiusiųjų kaitinamuosius tabako gaminius nurodė per pastaruosius 12 mėnesių mėginę mesti rūkyti. 9 proc. e. cigarečių ir 6 proc. kaitinamojo tabako gaminių vartotojų nurodė, kad nors ir nebandė, tačiau norėtų mesti rūkyti šiuos gaminius. Kaip pažymima LSMU tyrėjų suformuotose rekomendacijose, svarbu užtikrinti, kad pagalba metantiems rūkyti apimtų e. cigarečių ir kaitinamųjų tabako gaminių vartojimo nutraukimą.
„Viešumoje ir prie politinių diskusijų stalo LR Seime vis dažnėja svarstymų apie tai, kad e. cigaretės turėtų būti naudojamos kaip priemonė mesti rūkyti. Remiantis atlikta literatūros analize matome, kad e. cigarečių vartojimas nesumažina rizikos vėl pradėti rūkyti įprastas cigaretes.
Jungtinėse Amerikos Valstijose 2017-2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, įprastas cigaretes vėl pradėjo rūkyti beveik 60 proc. tiriamųjų, kurie jas buvo pakeitę e. cigaretėmis. Tyrimą atlikę mokslininkai apibendrino, kad e. cigaretės kaip priemonė mesti rūkyti įprastas cigaretes buvo mažiau veiksminga, lyginant su pakaitine nikotino terapija ar medikamentiniu gydymu“, – pridūrė LSMU tyrėja dr. Justina Vaitkevičiūtė.
Šis tyrimas atliktas 2022 metų vasario – balandžio mėnesiais. Telefoninės apklausos metu atsitiktinai atrinkus apklausti 1009 18-64 metų Lietuvos gyventojai, per pastaruosius 12 mėn. bent kartą rūkę e. cigaretes ar garinę kaitinamuosius tabako gaminius.
Tyrimas atliktas vykdant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuotą projektą „Lietuvos gyventojų elektroninių cigarečių ir naujoviškų bedūmių kaitinamojo tabako gaminių vartojimo paplitimo ir vartojimo įpročių tyrimas“.
