Virusas, primena specialistas, gali užkoduoti jūsų telefono adresų knygelę, elektroninį paštą, ištrinti ar išplatinti duomenis – tarkim, sąskaitas, klientų sąrašus, asmeninius susirašinėjimus. Kai kuriais atvejais užkoduojamas telefonas, o tada už atblokavimą prašoma pinigų – reketuojama.
Informacinės technologijos šiandien lydi mus kiekviename žingsnyje. Net jei nuspręstume visiškai atsisakyti kompiuterio, retas apsieitų be telefono ar planšetinio kompiuterio. O visi šie prietaisai nuolat puolami virusų – save platinti sugebančių kompiuterinių programų.
IT ir saugumo ekspertas Marius Pareščius sako, kad virusai pastaruoju metu tapo ypač greiti ir gali sukelti rimtų problemų tiek konkretiems vartotojams, tiek įmonėms.
„Virusas gali užkoduoti jūsų telefono adresų knygelę, elektroninį paštą, ištrinti ar išplatinti duomenis. Pavyzdžiui, išsiųsti visiems jūsų draugams SMS su nuoroda į save patį tam, kad plistų efektyviau ir greičiau“, – kalba M.Pareščius.
Taip pat, vardija ekspertas, virusas gali išplatinti jūsų duomenis, tarkim, sąskaitas, klientų sąrašus, asmeninius susirašinėjimus. Kai kuriais atvejais virusas užkoduoja telefoną, o tada už atblokavimą prašoma pinigų – reketuojama.
Antivirusinė programa – būtina
M.Pareščiaus teigimu, nors anksčiau, įsidiegus virusui, dar būdavo galima spėti ką nors padaryti (nuspausti reikiamą mygtuką, perkrauti kompiuterį ar išjungti jį iš elektros lizdo), šiandien taip išvengti virusų nebepavyktų – jie tapo per greiti.
Bet antivirusinės programos gali padėti apsisaugoti: „Antivirusinės programos – barjeras, neleidžiantis virusui užkrėsti kompiuterio. Antra, jos blokuoja neaiškias svetaines, neleidžia parsisiųsti jau užkrėstų dalykų.“
Vis dėlto ne visi linkę naudotis antivirusinėmis programomis arba nesidomi jomis ir mano, kad užteks nemokamų. Bet IT ir saugumo ekspertas su tuo nesutinka.
„Nemokamas tik sūris pelėkautuose, – pabrėžia jis. – Nemokamos programos gali apsaugoti tik iš dalies. Be to, jose nėra visų reikalingų apsaugos funkcijų.“
Be to, primena M.Pareščius, didžioji dalis nemokamų programinių įrangų dažniausiai teikia tik apribotas versijas, kad vartotojas nusipirktų brangesnę: „Pabandei, tau patiko – perki normalią versiją. Kai kuriais atvejais nemokamos programinės įrangos skirtos tik asmeniniam naudojimui, o kad jas naudotum įmonės, verslo reikalams, turi pirkti licenciją.
Dauguma mūsų technologinėmis priemonėmis nesinaudoja tik namuose, bet mes keliaujame, jungiamės prie viešųjų tinklų. O M.Pareščius sako, kad net ir oro uoste galime pasigauti virusų. Todėl, apsisprendus įrenginius apsaugoti ir įsigyti antivirusinę programą, svarbiausia perskaityti atsiliepimus ir pažiūrėti, kokios funkcijos siūlomos, nes daugumos programų kaina panaši.
Turėti neužtenka
Tačiau neužtenka antivirusinę programą tiesiog turėti – reikia žinoti, kaip su ja elgtis (pavyzdžiui, laiku atnaujinti).
Kaip sako M.Pareščius, dažniausiai antivirusinės programos, vos įjungus kompiuterį, atsisiunčia atnaujinimus, bet kai kuriems vartotojams nepatinka, kad tai daroma per dažnai, todėl jie pakeičia nustatymus, kad programa atsinaujintų kartą per savaitę ar net kartą per mėnesį. „To negalima daryti. Atnaujinti būtina mažiausiai kartą per dieną, galima – kas keturias valandas“, – pabrėžia ekspertas.
Taip pat, pastebi jis, kai kurie vartotojai išjungia antivirusinę programą, kad ji neblokuotų tam tikrų svetainių, nelėtintų kompiuterio darbo. Kiti sako, kad internete nenaršo, todėl ir antivirusinės programos jiems nereikia.
„Bet atsineša USB rakte kažkokį dokumentą, kad ir iš mokslo įstaigos, ir užkrečia kompiuterį. Virusų yra ir dabar visur. Jei turėsime tinkamas priemones, galėsime nuo jų apsisaugoti“, – primena M.Pareščius.
