„Lietuvai reikia nepriklausomo papildomo ryšio tiekėjo rezerviniam internetui“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje, kur aptarta kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje vertinant įvykių Ukrainoje pamokas, sakė M.Pareščius.
„Ukrainiečiai dabar pajunginėja nacionalinį banką, pavienius energetinius, ministerijų vienetus, kelis bankus, kurie arčiau valstybės, kad vartotojai turėtų galimybę, kad ir mažu srautu, bet prisijungti prie svetainės ir sužinoti informaciją, nes jos nepateikimas vartotojui, tai yra gyventojui sėja paniką“, – sakė ekspertas.
M.Pareščius taip pat siūlo įmonėms, organizacijoms draustis kibernetiniu draudimu, įdiegti apsaugos sistemas, nuolat atlikti auditą, akyliau prižiūrėti darbuotojų kompiuterius.
„Pavieniais atvejais grėsmė kyla net ne iš išorės – iš įmonės vidaus“, – pabrėžė jis.
Kibernetinio saugumo ekspertas, be to, sako, kad daugiau dėmesio reikia skirti Seimo narių kompiuterių apsaugai.
„Jeigu dabar apkrėstume pavienių Seimo narių kompiuterius arba mobilius įrenginius namuose, jie atėję į Seimą arba prisijungę per VPN (nutolusių vienas nuo kito kompiuterinių tinklų sujungimas į vieną tinklą – BNS), išjungtų jūsų (Seimo – BNS) visą infrastruktūrą. Mes tą matėme pas ukrainiečius, pas SBU (Ukrainos saugumo tarnyba – BNS) kai vienas darbuotojų atsinešė iš namų vieną iš asmeninių kompiuterinių, darbo vietoje pasijungė prie vietinio tinklo ir buvo apkrėsti visi kompiuteriai, visas tinkas, teko išmesti, viską naujai daryti. Tai buvo 2014-2015 metais. Visa kompiuterinė technika buvo pakeista“, – pasakojo jis.
M.Pareščiaus teigimu, dabar didžiausia Ukrainos SBU „bėda“ yra ryšio signalo slopinimas.
„Yra ryšio signalo džemeriai įvairūs naudojami, Wi-Fi išjunginėja, GSM išjunginėja, jiems reikia nepriklausomo interneto“, – Seimo nariams pridūrė M.Pareščius.
Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamento direktorius Andžejus Trachimovičius pranešė, kad dalis duomenų jau kopijuojama į NATO duomenų saugyklą Briuselyje.
„Turime jau saugią liniją su Briuselyje esančiu duomenų centru, (...) ten turime vieną spintą. Kopijuojame jau duomenis į ten (...) – pumpuojame e.sveikatą, e.registrą, nekilnojamojo turto registrą. Taip bandome apsaugoti duomenis“, – teigė A.Trachimovičius.
Anot jo, vėliau bus perkeliami Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų institucijų duomenys. Tačiau, anot jo, jau kyla vietos stygiaus problema.
„Jau dabar pusę saugyklos užpildėme. Ką dar galime padaryti? Galime pas save laikyti kopijas, jeigu kas, atstatytume“, – svarstė jis.
A.Trachimovičius siūlo svarstyti galimybę nuomotis duomenų centrus užsienyje – sudaryti svarbiausių sistemų bei interneto svetainių sąrašą ir duomenis automatiškai peradresuoti.
