Išplėtotas šis metodas gali būti panaudotas įvairių sudėtingų vėžio rūšių, kurios sudaro 85 proc. visų vėžio formų, gydymui.
Vėžinės ląstelės augančiame auglyje sunaudoja didelį kiekį deguonies, tad kai kuriose auglio dalyse jo būna itin mažai. Šios dalys vadinamos hipoksinėmis.
Labai sunku pristatyti auglį naikinančius vaistus į šiuos hipoksinius regionus naudojant įprastinius farrmacinius nanonešiklius, tokius kai liposomos, micelės arba polimerų nanodalelės. Tad mokslininkai nuolat ieško naujų vaistų pristatymo būdų.
Dabar tyrėjai, vadovaujami Sylvaino Martelio iš Nanorobotikos laboratorijos Monrealyje, sukūrė metodą, kuris išnaudoja magnetostatinę bakteriją Magnetoccus marinus (MC-1), leidžiančią išspręsti šią bėdą.
Mažas kompasas
MC-1 bakterija turi mažą grandinę magnetinių nanodalelių, kuri veikia kaip mikroskopinio magnetinio kompaso rodyklė. Bakterijos gyvena jūros vandenyje Šiauriniame pusrutulyje ir orientavimuisi naudoja geomagnetinį lauką, kuris leidžia pasiekti giluminį vandenį su maža deguonies koncentracija.
Šie mikrobai klesti ten, kur deguonies koncentracija žema. O hipoksiniuose regionuose randami deguonies kiekiai – apie 0,5 proc., yra idealūs MC1.
Mokslininkai laboratorijoje sukūrė dirbtinę aplinką, kad leistų šioms bakterijoms migruoti į pelių, kurios sirgo gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, auglius.
„Pirmiausiai mes sukūrėme silpną magnetinį lauką, kuris auglių link nukreipė vaistais prisotintą bakteriją, – sakė S.Martelis. – Kai bakterija buvo pakankamai arti hipoksinių auglio zonų, pašalinome magnetinį lauką ir leidome bakterijai naudoti jos vidinius deguonies jutiklius.“
Ateityje MC-1 gali būti panaudotos tarsi mažytės transporto priemonės, galinčios pernešti įvairias vaistų molekules, radioterapeutinius agentus ar kamienines ląsteles.
Nauja mokslininkų technika aprašyta „Nature Nanotechnology“.
