2022 11 18

Maisto pristatyme į namus prigijo el. arbatpinigiai: kiek palieka lietuviai?

Po pandemijos atsirado įprotis daugiau laiko praleisti namuose, o prie pasirinkimo pietauti ar vakarieniauti ant sofos, o ne mieste, prisidėjo ir rudeniškas, lietingas oras. Maisto į namus pristatymo paslaugas teikiantys verslai šio laikotarpio laukia su džiaugsmu, tačiau kaip dėl maistą pristatančių kurjerių? 15min pasidomėjo, kokia forma ir kiek arbatpinigių yra linkę palikti lietuviai.
„Bolt Food“ kurjeris
„Bolt Food“ kurjeris / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Arbatpinigiai – ne tik padavėjams, bet ir kurjeriams

Pastaruoju metu itin išpopuliarėjęs maisto pristatymas į namus pakeitė kelis išankstinius nusistatymus, tarp kurių – požiūris į kurjerius bei elektroniniai arbatpinigiai.

Maisto pristatymo į namus platformos „Bolt Food“ vadovas Lietuvoje Justinas Bambalas anksčiau yra sakęs, kad šiais laikais geras kurjeris yra ne ką mažiau svarbus, nei geras padavėjas mėgstamame restorane.

„Jau kuris laikas stebėjome, kad po pandemijos yra įvykęs lūžis ir visuomenė į kurjerio darbą žvelgia su didesne pagarba. Visi pagaliau suprato, ką reiškia geras pristatymas – kai už lango kamščiai ir dargana, o tu mėgaujiesi šiltu maistu iš mylimo restorano“, – teigė J.Bambalas.

Jo teigimu, pasikeitusiam požiūriui įtakos turėjo ir sugriautas mitas apie tai, jog kurjerių darbus pasirenka vien bedarbiai ar negaunantys kitų pasiūlymų asmenys.

„Iš tiesų, tai darbas darbštiems ir norintiems daugiau savo dienos valandų paversti pinigais“, – akcentuoja J.Bambalas, čia pat priduriantis, kad daugumai, net ir geriausiai vertinamų kurjerių Lietuvoje, šis užsiėmimas nėra pagrindinis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis