Veiksmas šį kartą vyksta gana retai žaidimuose plėtojamame ketvirtajame dešimtmetyje ir valdysime čia taip pat kiek neeilinį personažą – jauną merginą Norą Everheart. Jai nuotykiai tolimuose kraštuose ar pavojingos kelionės yra visiškai neįprastas užsiėmimas. Visgi kai ramiajame vandenyne vykusioje ekspedicijoje paslaptingai dingsta jos vyras, Nora leidžiasi į kelionę jo ieškoti. Paieškos ją atveda į negyvenamą, pavadinimo neturinčią tropinę salą, kur ir vyks visas žaidimo veiksmas.
Saloje išsilaipiname vieni ir todėl vienumoje praleisime visą žaidimą, tačiau mūsų laimei Nora labai mėgsta kalbėtis pati su savimi. Todėl nuolat klausysime išraiškingai pasakojamų jos minčių ar pastebėjimų. Taip pat smagu, kad Norą įgarsino aktorė Cissy Jones, kurios balsą nuotykių žanro gerbėjai galėjo išgirsti bei įvertinti tokiuose žaidimuose kaip „Life is Strange“, „Firewatch“, „Darksiders 3“, „Half-Life: Alyx“ ir daugelyje kitų.
Žaidime „Call of the Sea“ aktorė puikiai įsisavina aukštuomenės damai būdingą britišką akcentą ir vidinius Noros monologus perteikia nuotaikingai, su savitu teatrališkumu, būdingu ankstyviems garsiniams filmams.
Nors Nora ir bus vienintelis tiesiogiai sutinkamas personažas žaidime, tačiau vaikščiodami po įspūdingo grožio salą mes greitai atrasime ekspedicijos dalyvių paliktus garso įrašus, kuriuose išgirsime ir daugiau balsų. Taip pat atrasime laiškus nuo dingusio Noros vyro, kurį čia vaidina kitas žaidimuose dažnai girdimas aktorius Yuri Lowenthal. Daugelis jį žinos kaip Peterį Parkerį iš naujausių „Žmogaus-voro“ žaidimų.
Ne paslaptis, kad žaidimo siužetas yra stipriai paremtas klasikinių siaubo istorijų autoriaus Hovardo Lovecrafto kūryba ir šios sąsajos nebus apribotos vien pažįstamais vardais ar pavadinimais, kuriuos žaidime dažnai pastebėsime.
Žaidimas gana sumaniai iš H.P.Lovecrafto pasiskolina įdomiausias idėjas ir pagrindžia jomis savo siužeto esmę, tuo pačiu elegantiškai prisiliesdamas prie temų, kurios atrodo kaip priešprieša tam garsiajam latentiniam rasizmui, kuris, kaip žinia, juntamas jo kūriniuose. Kitaip tariant, pats H.P.Lovecraftas galbūt ir parašytų tokią ar labai panašią istoriją, tačiau jo asmeninis požiūris į šiuos įvykius būtų visiškai priešingas.
Taigi, siužetą mes pamažu atskleisime tyrinėdami ekspedicijos dalyvių apleistas stovyklavietes, atrasdami jų paliktus užrašus, nuotraukas ar piešinius ir taip susidarydami bendrą vaizdą apie nutikusius įvykius. Deja, nors žaidime bandoma pateikti gan dramatišką pasakojimą, detalių apie šiuos personažus mes neatrasime tiek daug, kad galėtume pakankamai su jais susipažinti ar susidaryti apie juos tvirtą nuomonę, todėl ir jų likimai kažkokių stiprių emocijų mums nesukels. Kita vertus, tai padeda sukurti bent jau šiokį tokį foną pagrindiniam žaidimo aspektui – galvosūkiams.
Kiekviename žaidimo lygyje bus vienas didelis, centrinis galvosūkis, dažniausiai glaudžiai susietas su aplinka, kurioje jį atrasime. Šiuo aspektu žaidimas primena klasikinę brolių Millerių žaidimų seriją „Myst“, pasiekusią savo populiarumo piką 90-aisiais, o dabar jau kiek primirštą. Norėdami išspręsti šiuos pagrindinius galvosūkius, neretai turėsime įveikti ir keletą mažesnių užduočių, pavyzdžiui, sugalvoti, kaip įjungti elektrą ar išsiaiškinti, kaip veikia vienas ar kitas mechanizmas bei surinkti aplinkoje išslapstytą mums padėsiančią informaciją. Visa ši aktuali informacija suguls į užrašų knygą, kurioje galėsime viską patogiai peržiūrėti ir taip atrasti sprendimą.
Galvosūkiai žaidime bus paremti išskirtinai mąstymo užduotimis, simbolių šifravimu ar loginių sekų atradimu, todėl turint visą reikiamą informaciją prieš akis, išspręsti juos sunku tikrai nebus. Taip pat labai padeda ir tai, kad suradus kokį nors galvosūkio sprendimui reikalingą daiktą, prireikus jis bus parenkamas automatiškai, todėl neteks gaišti laiko naršant inventorių ar susidurti su sena tokio tipo žaidimų problema, kai užstrigę ir nerasdami sprendimo tiesiog bandome bet ką kombinuoti su bet kuo tikėdamiesi pataikyti teisingai. Čia mes tvirtai žinosime, kada jau radome viską, o kada reikia dar panaršyti aplinką atidžiau. Iš viso žaidime yra 6 atskiri lygiai, tačiau galvosūkių sudėtingumas, nepaisant keleto įvadinių užduočių, išlieka daugmaž vientisas viso žaidimo metu.
Kita vertus, lygių vizualinis apipavidalinimas skiriasi iš esmės ir yra stebėtinai įvairus. Nors veiksmas vyksta vienoje saloje, skirtingas lygių paros laikas ar oro sąlygos labai padės išvengti monotonijos. Žiūrint bendrai, nepaisant riboto biudžeto ir mažo prie jo dirbusių žmonių rato, žaidimas turi išties patrauklų apipavidalinimą, tačiau net ir žaidžiant asmeniniu kompiuteriu, pačiais aukščiausiais grafikos kokybės nustatymais, neatrodo taip gerai, kaip žadėjo jo reklaminė medžiaga.
Apibendrinant, „Call of the Sea“ galima pereiti ir pamatyti viską, ką jis turi pasiūlyti per 6-7 valandas. Taigi, žaidimas puikiai tiks tiems, kas neturi laiko pasinerti į didelį dešimtis valandų trunkantį RPG kaip „Cyberpunk 2077“ ar motyvacijos įsisavinti sudėtingą veiksmo žaidimą kaip „Demon`s Souls“.
„Call of the Sea“ yra lengvas, greitas ir trumpas žaidimas, tačiau pasiūlo visą puokštę pakankamai kokybiškų galvosūkių ir patenkinamą, kiek senamadišką, tačiau pilną istoriją su intriguojančia pradžia ir į visus siužete iškeltus klausimus atsakančia pabaiga. Kartais tai yra viskas, ko reikia, o ir nedidelė žaidimo kaina adekvačiai atitinka jo turinį.
Žaidimas „Call of the Sea“ buvo išleistas 2020 metų gruodžio 8 d. Žaidimas buvo testuojamas žaidžiant vidutinio galingumo asmeniniu kompiuteriu, bet taip pat yra išleistas konsolėms „Xbox One“ bei „Xbox Series X“. Besinaudojantiems „Microsoft“ paslauga „Game Pass“, šis žaidimas šiuo metu yra siūlomas išbandyti nemokamai.