Anot jo, paprastai mainais siekiama gauti žmogaus asmeninę informaciją. Komunikacijos specialisto Artūro Jonkaus teigimu, tokia informacija vėliau yra parduodama ir gali būti panaudota, pavyzdžiui, agituojant palaikyti kokį nors politiką.
D.Paršonis: nereikėtų abejoti, kad programėlės kaupia jūsų asmens duomenis
Kaip teigia D.Paršonis, neretai įvairios programėlės, siūlančios atlikti testus, surasti savo „Facebook“ sielos draugą ar angelą sargą, naudojasi žmonių smalsumu. Jis tai lygina su atvejais, kai net mokslo populiarinimo žurnaluose buvo skelbiami horoskopai.
„Žmonėms įdomūs tokie dalykai, ypač sąsajos su garsenybėmis – kuo aš panašus į vieną ar kitą žvaigždę. Tuo visada sudominsi. Žinoma, paskui viskas priklauso nuo to, kiek pats žmogus yra atsargus ar informuotas apie tokio tipo testų paskirtį“, – atkreipia dėmesį D.Paršonis.
Kad tokie testai, programėlės ar internetinės svetainės turi kitą paskirtį, nei tiesiog suteikti pramogą, D.Paršonio tvirtinimu, abejoti nereikėtų: „Kokia prasmė man, kaip programuotojui, sėdėti, kurti, pildyti duomenų bazes, ieškoti, pagal kokius parametrus pateikti informaciją? Tai yra ne vienos dienos, ne vienos savaitės ir galbūt net ne vieno mėnesio darbas. Kokia prasmė man tai daryti, jei nieko už tai negaunu? Tada ir kyla klausimas – ką iš mūsų mainais nori pasiimti? Tai, be jokios abejonės, yra mūsų duomenys.“
Anot komunikacijos eksperto, Vilniaus universiteto dėstytojo A.Jonkaus, sutinkant pateikti savo asmens duomenis, kai, pavyzdžiui, atliekamas testas socialiniame tinkle, nereikėtų daryti klaidos ir galvoti, kad visos programėlės pasiims tą pačią informaciją. Skirtingos programėlės ar testai, tvirtina A.Jonkus, gali pareikalauti skirtingų duomenų ir skirtingo jų kiekio.
„Galbūt jūs galite atiduoti labai daug duomenų. Net parsisiųsdami tą pačią „Facebook“ programėlę, duodate priėjimą prie savo mikrofono ir vaizdo kameros. [...] Kiekviena programėlė gali prieiti prie skirtingų duomenų“, – akcentuoja pašnekovas.
Testai socialiniuose tinkluose atlieka pirminę duomenų atranką
A.Jonkaus aiškinimu, paprastai įvairių programėlių surenkami duomenys yra bendro pobūdžio, todėl, neatlikus analizės, jie neturi didelės reikšmės. Vis dėlto, atkreipia dėmesį komunikacijos ekspertas, duomenų analizę jau gali atlikti įvairios programos, todėl surinkti duomenys gali būti panaudoti labai įvairiose srityse.
„Jūs apdorotą informaciją galite naudoti moksliniais tikslais, taikomaisiais tikslais, pavyzdžiui, reklamoje, rinkimuose. [...] Tie testai socialiniuose tinkluose, apie kuriuos šnekame, surenka žaliavą. Dažniausiai ji būna parduodama kažkam kitam. Tai gali būti daroma komerciniais tikslais, gali būti parduodama kompanijoms, kurios domisi rinkimų technologija“, – nurodo A.Jonkus.
Jam antrina ir D.Paršonis, kuris teigia, kad įvairūs testai ir programėlės tiesiog atlieka pirminę duomenų atranką, o analize rūpinasi bendrovės, kurios šiais duomenimis domisi: „Jeigu žmonės atliko testą, kuris siūlo surasti sielos brolį, gali drąsiai sakyti: „turiu 20 tūkst. žmonių, visiškų lengvatikių ir žioplių, rinkinį. Jeigu nori įtikinti, kad žalią žmogeliuką reikia išrinkti prezidentu, imk – jie visi yra tokie, kurie darys, ką jiems pasakysi, nes jie ieškojo sielos brolio „Facebooke“.
Atlikdami testus galbūt padeda išbandyti naujas technologijas
Lietuviškos programėlės, lietuviškai parengti testai, pabrėžia D.Paršonis, gali būti netgi nutaikytos į Lietuvos rinką, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia ta lietuvių kalba.
„Gali būti, kad lietuviški testai skirti Lietuvai, bet reikia pasižiūrėti į vertimo kokybę. Gali būti jaučiama, kad vertimas yra automatinis. Yra labai daug sričių, kuriose kūrėjas, kuris iš tikrųjų net nėra tikras, ar Lietuva yra valstybė, ar kačių veislė, gali tiesiog per „Google Translate“ ir kitas priemones savo Kinijoje ar Korėjoje sukurtą programą staiga padaryti universalią, pritaikomą ir internete pasiekiamą visomis kalbomis“, – sako D.Paršonis.
A.Jonkus taip pat įsitikinęs – tikėtina, kad lietuviškos programėlės ir testai skirti Lietuvai, tačiau taip pat nereikia pamiršti, kad jie gali būti labai skirtingi. Pašnekovo teigimu, programėles ir testus, kuriuose reikalinga veido atpažinimo funkcija, gali kurti startuoliai, kurie tiesiog nori pabandyti savo sukurtas technologijas.
„Tai gali būti startuoliai, kurie nori testuoti tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, veido atpažinimo sistemas, dirbtinį tinklinį intelektą. Yra naujas dalykas, vadinamasis „deep fake“, t. y., kai jūsų veidas atsiranda vaizdo įraše, nors jūs filmuotoje vietoje net nesate gyvenime buvęs. [...] Technologijos labai sparčiai tobulėja, dalis tų testų, ypač tų, kurie susiję su vaizdu, su jūsų atvaizdu, gali būti taikomi būtent tokiems tikslams“, – tvirtina A.Jonkus.
Duomenys renkami nelegaliai?
D.Paršonio teigimu, nors atlikdamas testą žmogus duoda sutikimą pateikti savo asmens duomenis, toks duomenų rinkimas nėra visai legalus. Kaip teigia informacinių technologijų specialistas, jei duomenų rinkėjas nėra užregistravęs savo veiklos, rinkti, kaupti ar apdoroti duomenis yra nelegalu.
A.Jonkus atkreipia dėmesį, kad vis dėlto nėra būtina užsiregistruoti Lietuvoje: „Duomenų saugotojas registruotis turi ten, kur jis registruotas kaip juridinis asmuo. Tai teisiniai aspektai. Iš tikrųjų negalima sakyti, kad jie tai daro ką nors pažeisdami – jeigu žmogus sutinka atiduoti duomenis, jie juos ir surenka. Bet klausimas, ką jie daro su tais duomenimis?“
Kaip teigia A.Jonkus, reikia atsiminti, kad už viską reikia susimokėti, todėl net ir iš pažiūros nemokamos pramogos vis dėlto turi savo kainą: „Jeigu, kaip sakant, nori patirti džiaugsmą dėl to, kad esi panašus į kažkokią Holivudo žvaigždę, tai privalai pasirašyti tam tikrą sutarti kaip Faustas su Mefistofeliu, kad už tam tikrus dalykus tu tiesiog susimoki. Tai sena istorija.“
Asmens duomenys domina įvairių sričių atstovus
Abejojantiems, kad socialinių tinklų duomenys gali būti panaudoti, pavyzdžiui, rinkimų agitacijoje, A.Jonkus teigia – tyrimai rodo, jog tokios taktikos naudotos ne tik sprendžiant dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, bet ir JAV, Ukrainos, Nigerijos rinkimuose, kai kuriose Rytų Europos šalyse.
„Varianto, kad atsiras tų duomenų pirkėjų, kurie turi analitinius instrumentus ir gali teikti tam tikras rekomendacijas, vykdyti kampanijas, tikrai neatmetu. Vertinant aktyvumą, paskutinius kelis mėnesius pastebimas visiškas šių programėlių ir testų anšlagas internete“, – galimybę surinktus duomenis panaudoti per rinkiminę kampaniją Lietuvoje komentuoja A.Jonkus.
D.Paršonis taip pat tikina, kad socialiniuose tinkluose surenkami asmens duomenys yra labai geidžiami įvairiose srityse: „Žiūrėkime į komerciją. Labai dažnai įmonė (ar nauja, ar sena), siekianti plėtros, labai aktyviai ieško, kur gauti tuos duomenis, nes jiems reikia žinoti, kur siųsti pranešimus, kokią reklamą nukreipti kokiems žmonėms, kokią reklamą užsakyti, kam ją rodyti. Visi nori taupyti lėšas.“
Jo teigimu, tokie poreikiai būdingi ir rinkiminės agitacijos metu, nes kiekvienas nori savo reklamą parodyti auditorijai, kurią ta reklama gali paveikti: „Jeigu užsisakinėju reklama „Facebook“, tai noriu žinoti, kad rodysiu tą reklamą pačiai imliausiai auditorijai, o ne šiaip sau pilstysiu visiems milijonams, ko galbūt man net neleidžia biudžetas. Šie duomenys labai geidžiami. Manyčiau, jei ne patys politikai, tai bent jau jų konsultantai, patarėjai, štabas tos informacijos norės. Galbūt ne visi, bet tikrai norės.“
Kaip teigia A.Jonkus, tokia reklama svarbi ne tik dėl to, kad ją mato tik tikslinė auditorija, bet ir dėl to, kad jos nemato visi kiti. Pašnekovo tvirtinimu, dėl tokios reklamos poveikio JAV rinkimuose buvo suklysta atliekant sociologinius tyrimus: „Niekas nematė, kas vyksta, nes reklama socialiniuose tinkluose yra visiškai tete-a-tete. Kiti, kas yra aplink, to nemato. Įtaką labai sunku pamatuoti.“
Siūlo atsiminti – atiduodate ne tik senus savo duomenis
D.Paršonio teigimu, norint apsaugoti save ir savo duomenis, patarimas „Facebook“ vartotojams visada tas pats – būtina atidžiai žiūrėti, su kuo ir kada sutinkate. „Iš tikrųjų turbūt būtų geriausia nesutikti. Ypač, jeigu tie mainai neatrodo verti. Mes nelabai vertiname savo privatumo. Iš tikrųjų galėtume labiau jį vertinti.“
Pašnekovas pabrėžia – visada reikia turėti galvoje, kad jūsų duomenys nebūtinai bus panaudoti prieš jus, bet gali būti panaudoti tikslams, su kuriais nenorėtumėte būti susieti.
Tos pačios nuomonės laikosi ir A.Jonkus. Anot jo, jeigu žmogus jau atliko kokį nors testą „Facebook“, jis gali atkreipti didesnį dėmesį į jam siūlomas reklamas ir pasižiūrėti, ar jose nėra tendencingai pateikiama, pavyzdžiui, kokia nors politinė reklama.
„Tai tikrai bus susiję dalykai. [...] Kitas dalykas, jeigu jau sudalyvavote kažkokioje panašioje veikloje, bėda yra ta, kad jūs atidavėte ne tik senesnius duomenis. Jeigu nesustabdysite leidimo, įėję į savo paskyrą, tuos duomenis teiksite ir toliau. Todėl yra vienas patarimas – pasižiūrėkite, kiek iki šiol esate davę leidimų programėlėms, kurios renka ir toliau rinks jūsų duomenis socialiniuose tinkluose, jeigu jūs to nesustabdysite, – pataria A.Jonkus.
