Dauguma iš mūsų tai įsisavino kaip taisyklę: suaugusiems žmonėms visavertis miegas – tai aštuonios valandos. Tačiau sulaukus tam tikro amžiaus tai gali būti nebetiesa, rašo dw.com.
Kembridžo universiteto Jungtinėje Karalystėje ir Fudano universiteto Kinijoje tyrėjų komanda nustatė, kad septynios valandos miego gali būti ideali miego trukmė vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Žurnale „Nature Aging“ paskelbtame tyrime mokslininkai teigia nustatę, kad septynios valandos miego geriausiai užtikrina kognityvinę veiklą ir gerą psichinę sveikatą.
Tyrėjai išnagrinėjo beveik 500 tūkst. tyrimo dalyvių nuo 38 iki 73 metų duomenis ir nustatė, kad nepakankamas, o taip pat ir per ilgas miegas buvo susijęs su pablogėjusia pažintine veikla ir prastesne psichikos sveikata.
Tyrimo dalyviai pranešė apie savo miego režimą, taip pat atsakė į klausimus apie savo savijautą ir psichikos sveikatą. Jie atliko keletą pažintinių užduočių, kuriomis buvo tikrinamas jų duomenų apdorojimo greitis, regimasis dėmesys, atmintis ir problemų sprendimo įgūdžiai.
Tiems, kurie nepertraukiamai miegojo septynias valandas, visose srityse sekėsi geriau.
Geriausius rezultatus pasiekė žmonės, kurių miego režimas ilgą laiką mažai svyravo ir kurie laikėsi septynių valandų miego režimo.
Kitaip tariant, prieš svarbų susitikimą miegojus keturias valandas, negalima „kompensuoti“ 10 valandų miego kitą naktį.
Pertraukiamas miegas: demencijos rizika
„Gerai išsimiegoti svarbu visais gyvenimo etapais, bet ypač senstant“, – sakė Kembridžo universiteto profesorė Barbara Sahakian, viena iš tyrimo autorių.
Tyrėjai teigė, kad miego trūkumas greičiausiai trukdo smegenims atsikratyti toksinų. Jie taip pat teigia, kad lėtųjų bangų arba gilaus miego sutrikimas gali būti kognityvinių gebėjimų silpnėjimo priežastis.
Sutrikęs gilus miegas lemia amiloido – baltymo, kuris, jei neveikia taip, kaip turėtų, – kaupimąsi smegenyse. Tokiu būdu žmogus gali susirgti kai kuriomis demencijos formomis.
Nepakankamas arba per ilgas miegas gali būti kognityvinių funkcijų silpnėjimo senstant rizikos veiksnys.
„Nors negalime vienareikšmiškai teigti, kad per mažas ar per didelis miego kiekis sukelia pažinimo sutrikimus, mūsų analizė patvirtina šią mintį“, – sakė smegenų mokslininkas, Fudano universiteto profesorius Jianfengas Fengas. „Tačiau priežastys, dėl kurių vyresnio amžiaus žmonės blogiau miega, yra sudėtingos ir priklauso nuo mūsų genetinės sąrangos ir smegenų struktūros.“
Miego trukmė turi įtakos smegenų struktūrai
Tyrėjai taip pat nagrinėjo smegenų vaizdavimo ir genetinius duomenis, tačiau šie duomenys buvo prieinami tik apie mažiau nei 40 tūkst. dalyvių.
Šie duomenys parodė, kad miego trukmė gali būti susijusi su smegenų dalių, pavyzdžiui, hipokampo, kuris laikomas smegenų atminties ir mokymosi centru, ir precentrinės žievės, atsakingos už valingų judesių atlikimą, struktūros skirtumais.
Kadangi rizika susirgti Alzheimerio liga ir demencija – senėjimo ligomis, kurios pasireiškia pažinimo funkcijų sutrikimais, – yra susijusi su miego trukme, mokslininkai teigė, kad būtina toliau dirbti tiriant miegą.
„Ieškant būdų, kaip pagerinti vyresnio amžiaus žmonių miegą, gali būti labai svarbu padėti jiems išlaikyti gerą psichinę sveikatą ir gerovę bei išvengti pažinimo funkcijų pablogėjimo, ypač pacientams, sergantiems psichikos sutrikimais ir demencija“, – sakė B.Sahakian.
