Vienas pretendentas turi šeimą, kita (mergina) – vaikiną. Kai kurie tiesiog nemato jokios priežasties likti čia. Visi jie svajoja apie Raudonąją planetą, nors kiekvieno kelionės priežastys į Marsą – visiškai kitokios. Ant kortos jie stato ir aukoja viską – vardan galimybės keliauti į nežinomybę. Pagirtina, bet kartu ir… liūdna.
Cody'is Reederis
„Manau, verta viską mesti ir iškeliauti. Manau, esu pajėgus tai padaryti. Manau, kad galiu viską palikti.“
„Ne, man čia nenuobodu. Man patinka toks gyvenimo būdas. Turiu daug draugų. Esu bitininkas. Manau, labiausiai pasiilgsiu savo bičių. Man patinka su jomis bičiuliautis, stebėti jas, kaip jos išskrenda iš avilio ir lekia į gėlių žiedus, į pievas. Kaip jos grįžta ir parneša medaus.“
„Turiu merginą. Jei ji sakytų, kad man nevertėtų skristi, galbūt pakeisčiau savo nuomonę. Bet kažkaip manau, kad Marse bus daug įdomių ir mielų dalykų. Aš įveiksiu Žemės ilgesį.“
„Vien tai, kad mes, žmonės, stengiamės kažką padaryti ir kad mane prisimins… Tai labai kilnus žingsnis – stengtis keliauti toliau ir stengtis tyrinėti visatą.
Casey'is Hunteris
„Kai išskrisi, Žemėje iš esmės tu būsi miręs. Ir… Ir manęs tai netrikdo.“
„Apsigalvočiau tik tuo atveju, jei susižadėčiau su savo drauge. Žemės planeta mano apsisprendimo nepakeistų – tik ji.“
„Mano gyvenimas nuobodus. Esu eilinis vaikinas. Plūduriuoju paviršiuje ir plaukiu pasroviui. Kažkokios krypties gyvenime lyg ir neturiu. Kai apie tai sužinojau, man pasidarė įdomu. Kodėl nepaaukojus savęs? Visada tai suvokiau kaip savanorišką auką – savęs aukojimą kažkokiam didesniam, kilnesniam tikslui. Tokiam, kuris įeitų į istoriją.“
„Gyvenimas teka viena kryptimi ir šakojasi įvairiomis vagelėmis, tačiau ši misija yra visiškai kitokia. Ji suteikia aiškią kryptį. Ji labai svarbi ir turės įtakos visiems. Sakyčiau, ji visus sukrės.“
„Apsigalvočiau tik tuo atveju, jei susižadėčiau su savo drauge. Žemės planeta mano apsisprendimo nepakeistų – tik ji.“
Willas Robbinsas
„Likti čia, Žemėje, neturiu jokių svarbių priežasčių. Neturiu kažko svarbaus, ką būtų labai skaudu palikti.“
„Tobulėjimui ribų nėra – dangus beribis. O ši misija – daugiau nei beribis dangus.“
„Labai gerai jaučiuosi mažose, ankštose patalpose. Man patinka vienatvė – aš ja pasikliauju. Kartais galybė žmonių ir visas tas triukšmas mane slegia, sekina. Pamenu, kai buvau vaikas, naktimis žvelgdavau į žvaigždes ir mąstydavau, kaip jos toli, mintimis keliaudavau į jas – štai ką prisimenu iš vaikystės. Įsidarbinau planetariume, nes mane domina Saulės sistema, astronomija, kosmoso tyrimai. Dirbdamas ten apie Marsą labai daug sužinojau. Planetariume dažnai vyksta simpoziumai apie Marso kolonizavimą.“
„Ko labiausiai pasiilgsiu? Jei atvirai – tai gamtos: medžių, paplūdimių, vandenynų, lietaus, sniego. O žmonių – nelabai…“
„Noriu skristi į Marsą, nes tai man suteiktų kitokią gyvenimo prasmę. O aš jos tebeieškau.“
Katelyn „Kity“ Kane
„Gyvenime esu atradusi ne vieną pašaukimą, tačiau tikrojo taip ir nesuradau. Bet tikrai noriu tai padaryti. Noriu keliauti į Marsą. Labiau nei ko nors kito.“
„Aš – Katelyn „Kity“ Kane. Esu kirpėja, bet siekiu tapti astronaute. Noriu, kad ateityje Marse stovėtų paminklas mano atminimui. Cha-cha! Nepasakyčiau, kad mano vaikinas tuo džiaugiasi. Jis laikosi nuostatos, kad kiekvienas turi daryti tai, ko labiausiai trokšta. Tad jis iš esmės mano sumanymą palaiko. Jis žino, kad tai – mano svajonė. Be abejo, jam tai, ko gero, skaudu.“
„Viliuosi, kad tai būtų sėkmė. Kad tai visai ne savižudybė. O jei taip, aš dar dešimt metelių pagyvensiu čia, Žemėje. Ko gero, visi apie savo galvoja, kad yra ypatingi. O aš tikrai manau, kad esu ypatinga. Aš nusiteikusi skristi.“
Calvinas Juárezas, Kitės vaikinas
„Jei ji paklius į paskutinį etapą, ji tikrai iškeliaus, nes ji toks žmogus. Nes ji tuo tiki.“
„Jei turėčiau šeimą ir vaikų, niekur neskrisčiau ir dėl Marso jų nepalikčiau.“
„Kartais sunku įsivaizduoti, kad visada tik ir liksiu jos ramsčiu. Tačiau kartais suprantu, kad aš būsiu jos ramstis Marse.
Kenas Sullivanas
„Dabar apie tai galvojame tik kaip apie misiją, iš kurios nė vienas negrįš.“
„Jei neturėčiau žmonos ir vaikų, nebūtų nė kalbos – apsispręsti būtų visiškai paprasta. Vaikai… Likusią gyvenimo dalį nebegalėsi jais pasirūpinti. Kaip aš jais rūpinsiuos, jei būsiu Marse?“
„Jei neturėčiau žmonos ir vaikų, nebūtų nė kalbos – apsispręsti būtų visiškai paprasta. Vaikai… Likusią gyvenimo dalį nebegalėsi jais pasirūpinti. Kaip aš jais rūpinsiuos, jei būsiu Marse?“
„Mūsų santykiuose dėl to pastaruoju metu atsirado daugiau dramatizmo. Ta dilema – rinktis šeimą ar rinktis Marsą?.. Ir kaip tai sunku… Jei mano mažasis Koneris prieitų ir pasakytų „Tėti, neskrisk“, ko gero, aš pakeisčiau savo apsisprendimą, – ašaras sunkiai tramdo vyras.
Becky Sullivan, Keno žmona
„O kaip dar jaustis, kai tavo vyras iškloja, kad ketina skristi į Marsą ir iš ten nebegrįžti?“
„Dalis manęs sako: „Kodėl jis taip nusprendė? Kol kas tikinu save, kad nereikia to sureikšminti. Kol kas, šią akimirką tai dar nėra realu.“
Kenas Sullivanas
„Tai – mano svajonė. Apie tai svajoju nuo vaikystės. Ir jei viskas susiklostytų taip, kad būčiau pakviestas skristi, aš skrisčiau. Tokia galimybė gyvenime – vienintelė. Šeima, ko gero, mėgintų mane atkalbėti ir įtikinti, kad neskrisčiau, bet…“
„Gal elgiuosi kiek savanaudiškai, bet jei tai įvyktų, jei aš negrįžčiau, tai… žinot, gyvenam tik sykį.“
