„Kai kurie Marso stebėjimų duomenys atitinka Žemės stebėjimus, kai kurie – ne, ir tai labai jaudina“, – sako Marso atmosferos metalus aptikusios komandos vadovas Josephas Grebowsky iš NASA Goddardo Kosminių skrydžių centro Greenbelte, Merilendo valstijoje.
Tarpplanetinėje erdvėje pilna metalo dulkių ir uolienų. Traukiamos į planetos atmosferą, jos sudega, ir lieka metalų, tarkime, geležies ir magnio, dalelės. Žemėje šias daleles stipriausiai kontroliuoja magnetinis laukas, kuris šioms dalelėms kaip greitkelis, ir jos srūva magnetinio lauko linijomis, suformuodamos plonus sluoksnius atmosferoje.
Regime kelis dalykus, kurių nesuprantame
Bet Marsas tokio lauko neturi. Planetos pietų pusrutulyje yra nedideli silpno magnetino lauko regionai, tačiau be visuotinio lauko, koks yra Žemėje, tokie sluoksniai, kokius užregistravo MAVEN, neturėtų formuotis.
„Kažkas sukuria šiuos sluoksnius – kažkas juos stumdo – bet nežinome, kas“, – sako J.Grebowsky. Marso magnetinio lauko likučiai be abejonės, įtakos tam turi, kaip tikriausiai ir atmosferoje kylantys vėjai, bet tikslus mechanizmas turi skirtis nuo veikiančio Žemėje.
J.Grebowsky sako, jog jis jau senai vylėsi, kad Marso atmosferoje yra metalų jonų, bet nuolatinį jų buvimą zondas patvirtino pirmą kartą.
Sunkusis metalas
Jis su kolegomis Marse aptiko ir netikėtą geležies bei magnio jonų pasiskirstymą. Geležis už magnį sunkesnė, tad turėtų leistis žemyn ir aukštesniuose atmosferos sluoksniuose jos turėtų likti mažiau nei magnio. Tačiau abu metalai yra gerai susimaišę daug aukščiau atmosferoje nei tikėtasi.
„Metalų pasiskirstymo profiliai stulbinamai panašūs aukščio atžvilgiu, – stebisi J.Grebowsky. – Tai visiškai nepanašu į Žemę.“
Šie banguoti metalų debesys gali būti susiję su Marso aukštesniosios atmosferos chemine sudėtimi ir klimatu. Tai galėtų netgi paaiškinti, kaip planeta prarado didžiąją dalį atmosferos ir liko sausa ir dyka.
„Norint suprasti planetos tinkamumą gyvybei, itin svarbu teisingai suprasti atmosferoje vykstančius procesus, – pabrėžia Guillaume'as Gronoffas iš NASA Langley tyrimų centro. – O čia regime kelis dalykus, kurių nesuprantame.“
Šie naujieji MAVEN atradimai pateikia daugiau klausimų, nei atsakymų: kaip metalų jonai nusigauna taip aukštai į atmosferą? Kaip jie formuoja tokius sluoksnius kaip Žemėje, be stipraus magnetinio lauko? Kodėl jie taip gerai susimaišę?
Turimais Marso atmosferos modeliais šių fenomenų paaiškinti neįmanoma. „Tai nuostabu, nes rodo, kad Marso atmosfera yra visai kitokia, – sako taip pat NASA Goddardo kosminių skrydžių centre dirbantis, bet tyrime nedalyvavęs Deanas Pesnellis. – Tai nėra tiesiog šiek tiek kitokia Žemė.“
