Ir NASA, ir Elono Musko bendrovė „SpaceX“ yra sakiusios, kad per ateinančius du dešimtmečius Marse turėtų nusileisti žmonės, o ilguoju periodu – ir apsigyventi.
Trumpalaikių misijų metu, kai astronautai planetoje užtruktų mėnesį ar kelis, išgyvenimui pakaktų atsivežtinio maisto. Tačiau norėdami įsitvirtinti nesvetingame Marse, kolonizuotojai turėtų atrasti būdą, kaip palaikyti pastovų energijos, statybinių išteklių bei maisto produktų tiekimą.
Su pirmais dviem problemų nekyla – saulės baterijos gali padėti aprūpinti būsimuosius gyventojus energija. Ledas ir hidratuoti mineralai Marse yra vandens šaltiniai, o iš Marso grunto galima lengvai pagaminti plytų, reikalingų statyboms, rašo „Space“.
Tačiau ar įmanoma užsiauginti maisto produktų Marse, o jei taip – kokių?
Nesvetingas dirvožemis
Prieš atsakydami į šį klausimą, pažvelkime į Marsą detaliau. Jei filme „Marsietis“ matėte Matto Damono pastangas išgyventi, įsivaizduojate, kokia nesvetinga aplinka laukia atvykėlių.
Marsas yra mažas (maždaug dešimtadalis Žemės masės), šaltas (vidutiniškai –50 laipsnių pagal Celsijų) ir apleistas. Jo atmosfera labai plona, joje gausu anglies dioksido, o jo tankis yra maždaug 90-oji Žemės atmosferos dalis.
Maksimalus saulės šviesos intensyvumas Marse yra maždaug 43 proc. stipresnis nei Žemėje. Tačiau yra ir gerų naujienų, nes naudingasis anglies dioksidas ir azotas sudaro atitinkamai apie 95 proc. ir 2,6 proc. planetos atmosferos.
Prieš kelis milijardus metų Marse buvo kur kas palankesnė planeta gyvybei su vandenynais ir vidutinio klimato zonomis. Nuo to laiko Marsas prarado didžiąją dalį savo atmosferos ir vandens atsargų.
Dėl šių atšiaurių sąlygų maisto auginimas tampa sudėtingu procesu, tačiau – įmanomu.
