Ten jis tyrinėja Marso atmosferos viršutinius sluoksnius ir daro daugybę gražių nuotraukų.
Pirmieji moksliniai rezultatai paskelbti praeitą savaitę. Iš jų sužinojome, kad maždaug 270 km aukštyje virš Marso paviršiaus atmosferos sudėtyje ima dominuoti nebe anglies dvideginis, o deguonis.
Ateityje turėtume sulaukti ir duomenų apie metano kiekį viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Pirmieji rezultatai publikuojami Geophysical Research Letters.
Marse yra daugybė slėnių, kurių kryptys labai panašios, nors tarpusavyje jie niekaip nesusiję. Ilgą laiką buvo manoma, kad jie susiformavo, kai kylantis didžiulis Tarsio (Tharsis) ugnikalnis iškreipė Marso plutą ir ėmė tempti ją savęs link.
Tačiau nauji skaitmeniniai modeliai rodo, kad Tarsio formavimasis negalėjo turėti tokio stipraus poveikio. Kaip tuomet paaiškinti slėnių egzistavimą? Tie slėniai išsidėstę juosta, kuri yra pasisukusi Marso pusiaujo kryptimi, tačiau juosia visą planetą.
Tyrėjų manymu, kadaise ši juosta galėjo būti į pietus nuo Marso pusiaujo ir jam lygiagreti, o lietūs pusiaujo zonoje sukūrė upes, kurios tekėdamos į pietus išgraužė slėnius. Vėliau slėnių juosta pasislinko, kai Tarsio ugnikalnis tampė Marso paviršių. Šis tempimas pats savaime buvo didžiulis kataklizmas – Tarsio regiono gravitacija persuko Marso plutą taip, kad pats Tarsis tapo pusiauju.
