Žala kitiems arba sau
Ankstesniuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama konkrečioms smegenų sritims, o naujajame tyrime nustatyti neuroninių jungčių modeliai visose smegenyse, kurie yra susiję su agresyviu vaikų elgesiu, rašoma naujienų pranešimuose.
Žurnale „Molecular Psychiatry“ paskelbtos išvados grindžiamos nauju smegenų funkcionavimo modeliu, vadinamu „connectome“, kuris apibūdina šį smegenų jungčių tinklus.
„Neadaptyvi agresija gali sukelti žalą sau arba kitiems. Šis iššūkius keliantis elgesys yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi į vaikų psichikos sveikatos tarnybas“, – „Technology.org“ sakė vyresnysis autorius, Jeilio vaikų studijų centro docentas Denis Sukhodolsky. „Jungtimis paremtas modeliavimas siūlo naują smegenų tinklų, susijusių su agresyviu elgesiu, aprašymą.“
Emocijų kūrimas ir reguliavimas
Atlikdami pirmąjį tokio pobūdžio tyrimą, tyrėjai rinko fMRI (funkcinio magnetinio rezonanso tomografijos) duomenis, kol vaikai atliko emocinę veido suvokimo užduotį, kurios metu stebėjo ramios arba baugios išraiškos veidus. Pasak mokslininkų, matant emocijas išreiškiančius veidus gali įsijungti smegenų būsenos, susijusios su emocijų kūrimu ir reguliavimu, o abi šios sritys yra susijusios su agresyviu elgesiu. Tada mokslininkai taikė mašininio mokymosi analizę, kad nustatytų neuronines jungtis, kurios skyrė vaikus, turinčius ir neturinčius agresyvaus elgesio patirties.
Jie nustatė, kad smegenų tinklų, susijusių su socialiniais ir emociniais procesais, pavyzdžiui, nusivylimo namų darbais ar supratimo, kodėl draugas yra nusiminęs, modeliai prognozavo agresyvų elgesį.
Norėdami patvirtinti šias išvadas, mokslininkai jas patikrino atskirame duomenų rinkinyje ir nustatė, kad tie patys smegenų tinklai prognozavo agresiją. Ypač nenormalus ryšys su dorsolateraline prefrontaline žieve – svarbia sritimi, susijusia su emocijų reguliavimu ir aukštesnėmis kognityvinėmis funkcijomis, pavyzdžiui, dėmesiu ir sprendimų priėmimu, – pasirodė esąs nuoseklus agresijos prognozuojamasis veiksnys, kai buvo tiriami vaikų, pasižyminčių agresyviu elgesiu ir tokiais sutrikimais kaip nerimas, ADHD ir autizmas, pogrupiai.
Šios nervinės jungtys su dorsolateraline prefrontaline žieve gali būti agresijos požymis, būdingas keliems vaikų psichikos sutrikimams.
Šis agresijos jungiamojo ryšio modelis gali padėti sukurti klinikines intervencijas, galinčias pagerinti šių smegenų tinklų ir mazgų koordinaciją. Tokios intervencijos galėtų apimti emocijų reguliavimo įgūdžių, reikalingų tvakantis su tokiomis neigiamoms emocijoms kaip nusivylimas ir pyktis.
