Ši juodoji skylė sudaro 14 proc. visos savo galaktikos masės ir net maždaug 59 proc. galaktikos centrinės dalies masės, skelbia Space.com.
Įprastai galaktikų centruose tūnančios juodosios skylės atstoja maždaug 0,1 proc. visos galaktikos masės.
„Tai išties keista galaktika. Beveik visą ją sudaro juodoji skylė. Tai gali būti pirmasis toks objektas naujoje galaktikų-juodųjų skylių kategorijoje“, – sako tyrimo grupės narys Karlas Gebhardtas iš Teksaso universiteto.
Milžiniška juodoji skylė yra maždaug 11 kartų platesnė už orbitą, kuria Neptūnas skrieja aplink Saulę. Kadangi jos masė taip smarkiai viršija įprastas ribas, mokslininkai užtruko visus metus pakartotinai tikrindami matavimų rezultatus.
Šis atradimas gali turėti įtakos astronomų supratimui kaip galaktikų centruose išsivysto didžiulės juodosios skylės.
Įprastai manoma, kad centrinės galaktikos dalies dydis ir joje esančios juodosios skylės dydis yra susiję. Tačiau milžiniški proporcijų skirtumai „NGC 1277“ galaktikoje kelia abejonių dėl šios idėjos pagrįstumo.
Artimiausia šios juodosios skylės konkurentė – „NGC 4486B“ galaktikos centre tūnanti juodoji skylė, kurios tikslus dydis kol kas nėra patvirtintas. Manoma, kad jos masė gali siekti nuo 6 iki 37 mlrd. Saulės masių ir sudaryti apie 11 proc. šios galaktikos centrinės dalies.
Maža to, šalia „NGC 1277“ yra ir daugiau panašių galaktikų, kurių centruose pūpso milžiniškos juodosios skylės. „Visada tikiesi atrasti kažkokį neįprastą dalyką, tačiau mes radome šešis tokius. Mes to nesitikėjome, kadangi mes manome, kad juodosios skylės ir galaktikos turi įtakos vienos kitoms“, – sako tyrimo vadovas Remco van den Boschas.
Astronomai pastebi, kad galaktiką „NGC 1277“ sudaro tik senos žvaigždės – jauniausioms jų yra bent 8 mlrd. metų (beveik dvigubai daugiau nei mūsų Saulei). Tyrėjai sieks išsiaiškinti, ar tokios juodosios skylės formavosi tik ankstyvoje visatos stadijoje.
„Gali būti, kad šis objektas kiurksojo visatoje nuo Didžiojo sprogimo, taip nieko doro ir nenuveikęs. Tai gali būti relikvija to, kaip saulės ir galaktikos formavosi anuo metu“, – svarsto R. van den Boschas.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Google+“ ir „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!