Pranešama, kad išsimaudžiusi Baltijos jūroje pagyvenusi moteris užsikrėtė Vibrio vulnificus bakterija. Medikai nebesugebėjo jos išgelbėti.
„Šios bakterijos labiausiai pavojingos žmonėms, kuriuos kamuoja lėtinės ligos. Pavyzdžiui, diabetas, kepenų ligos, imuninę sistemą silpninančios ligos. Taip taip rizikos faktorius yra ir amžius.
Bakterijos į žmogaus organizmą patenka per odos pažeidimus. Rizikos zonoje esantiems žmonėms šios bakterijos sukelia infekcijas. Ligonius kamuoja diarėja, aukšta temperatūra, šaltkrėtis. Jei laiku skiriami antibiotikai, infekciją galima sustabdyti, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti ir mirtinas sepsis“, – rašoma straipsnyje.
Vibrionai gyvena ne itin sūriame vandenyje. Jei vanduo sušyla daugiau nei iki 20 laipsnių Celsijaus, bakterijos ima itin aktyviai daugintis.
Europos profilaktikos ir susirgimų kontrolės centras vertina, kad rizika Baltijos jūroje užsikrėsti šiais mikroorganizmais yra vidutinė. Kur kas didesnė galimybė šiomis bakterijomis užsikrėsti daug labiau įšylančioje Juodojoje jūroje.
Mokslininkai nuogąstauja, kad tikimybė užsikrėsti vibrionais augs, nes dėl klimato kaitos jūrų vanduo vis labiau šyla. Tokių susirgimų skaičius nuolat auga. Pavyzdžiui, devintajame dešimtmetyje prie Baltijos jūros esančiose šalyse kasmet buvo fiksuojama mažiau nei 10 tokių susirgimų, o šio tūkstantmečio pirmajame dešimtmetyje susirgimų skaičius išaugo iki 20–30 atvejų per metus.
Nuo 1996 iki 2005 JAV tokių susirgimų skaičius išaugo 40 proc. Tiesa, pastebima, kad amerikiečiai dažniau užsikrečia ne maudydamiesi, o valgydami termiškai prastai apdorotus ar žalius produktus, pirmiausia – austres.
„Viename tyrimų mokslininkai nustatė, kad per pastaruosius penkis dešimtmečius jūrų vandens paviršiaus temperatūra pakilo vienu laipsniu Celsijaus. Taip pat vandens mėginiuose išaugo ir vibrionų rūšies bakterijų skaičius. Žmonėms, kurie turi atvirų žaizdų, geriau vengti kontakto su šiltu jūros vandeniu. Ypač tiems, kurių imunitetas silpnas“, – rašoma straipsnyje.
