Anksčiau aviacijos gamyklose neišvengiamai buvo girdimas kniedijimo plaktukų tauškėjimas. Tuo tarpu Kolorado valstijos Denverio oro uoste esančiame kompanijos „Boom Supersonic“ angare ganėtinai tylu.
Atrodo, lyg būtum gigantiškoje laboratorijoje, kurioje itin priekabiai laikomasi švaros. Jokių drožlių, jokių bildančių staklių.
Čia dirbama chirurgiškai tiksliai, lazeriniais prietaisais matuojant šimtąsias milimetro dalis. Sveiki atvykę į XXI amžiaus aviacijos gamybą!
XB-1: pirmasis pasaulyje viršgarsinis lėktuvas už privačius pinigus
„Čia mes kasdien su jauduliu stebime, kaip mūsų angare bręsta ateities aviacija“, – sako Blake'as Schollis, 39 metų technologiškai pažangios kompanijos „Boom Supersonic“ vadovas. Iki šio dešimtmečio pabaigos kompanija planuoja pradėti leisti viršgarsinius lėktuvus „Overture“ serijiniu būdu – jis taptų pirmuoju po „Concorde“ komerciniu viršgarsiniu keleiviniu laineriu.
Spalio 7 dieną įvyko svarbiausias 2014 metais įkurtos formos įvykis: tiesioginėje interneto transliacijoje pristatytas dvivietis XB-1 – pirmasis aviacijos istorijoje viršgarsinis lėktuvas, sukurtas už privačius pinigus. „Boom Supersonic“ kompanija jo kūrimui skyrė didžiąją dalį investuotojų skirtų 160 milijonų dolerių.
XB-1 – maždaug tris kartus sumažinto keleivinio lainerio „Overture“ prototipas, skirtas dviem lakūnams bandytojams. Jo ilgis – 21 metras, sparnų mojis – 6,4 metro, maksimalus skrydžio nuotolis – 1900 kilometrų. Tikimasi, kad jis galės skraidyti 2,2 machų greičiu – daugiau nei dukart greičiau už garsą, arba maždaug 2700 km/h. Lėktuvo skrydžio bandymus planuojama 2021 metų viduryje. Tai trimis metais vėliau, nei iš pradžių planuota.
Kuo „Overture“ skirsis nuo „Concorde“?
„Boom Supersonic“ kompanija įsitikinusi, kad pasaulinėje aviacijos pervežimų rinkoje yra gan didelė niša naujos kartos viršgarsiniams lėktuvams, pakeisiantiems britų-prancūzų „Concorde“, kurio era baigėsi 2003 metais.
Naudojant šiuolaikines technologijas, šiuos lainerius galima padaryti pakankamai ekonomiškus, kad skrydis jais kainuotų ne brangiau, nei biznio klase tolimųjų reisų lėktuvu.
Be to, „Overture“ bus maždaug ketvirčiu mažesnis už savo pirmtaką. Naujasis viršgarsinis laineris skirtas ne 100, kaip „Concorde“, o daugiausiai 75 keleiviams, jo ilgis – 51,8 metrų, vietoje 62 metrų, sparnų mojis bus 18,2 metro vietoje 25,5 metrų.
„Overture“ kūrėjai tikisi, kad kompaktiškesniu lėktuvu pavyks sumažinti kertant garso greičio ribą atsirandančio garso smūgio stiprumą, ir taip naujojo lainerio pritaikymo galimybės gerokai išaugs. Juk „Concorde“ viršgarsiniu greičiu buvo leidžiama skristi tik virš vandenyno. Beje, kol kas ir „Boom Supersonic“ vadovaujasi tuo, kad graso smūgiai virš sausumos draudžiami, nors neatmeta galimybės kad JAV reguliuotojas, atsiradus tylesniems lėktuvams, šią taisyklę peržiūrės.
Biokuras tarpkontinentiniams reisams
Tačiau netgi jei būtų prieinami tik maršrutai virš okeanų, Blake'o Shollio skaičiavimais, „Overture“ galėtų aptarnauti maždaug 500 krypčių. Skrendant dvigubai greičiau už garsą, kelionė iš Londono į Niujorką tetruktų 3 valandas ir 15 minučių vietoj dabar įprastų septynių valandų, o iš San Francisko iki Tokijo būtų galima nusigauti per 5 valandas, o ne per 11.
Todėl nekeista, kad projektą aktyviai palaiko Japonijos aviacijos kompanija „Japan Airlines“ (JAL), jau užsakiusi 20 lėktuvų ir sumokėjusi avansą. 10 lainerių užsakė ir britų milijardieriaus Richardo Bransono aviacijos kompanija „Virgin Atlantic Airways“, kuri, beje, negalėtų pretenduoti atgauti milijonų dolerių, jei projektas sužlugtų.
„Overture“ turi tapti ne tik ekonomišku, bet ir ekologišku lėktuvu. Šiam aspektui „Boom Supersonic“ teikė ypatingą reikšmę, todėl visi kompanijos lėktuvai privalės skraidyti, naudodami biologinės kilmės aviacinį žibalą.
Verslininkas Blake'as Shollis vietoj prezidento Johno Kennedy
Tuo pat metu, kaip ir „Boom Supersonic“, civilinį viršgarsinį lėktuvą stengiasi sukurti ir dar viena JAV kompanija – „Aerion Supersonic“. Ji kuria privatų lėktuvą, skirtą 12 keleivių ir savo projektą įgyvendinti ketina šio dešimtmečio viduryje ir taip pat jau pasiekė žymių rezultatų.
Tad, pirmieji ir kol kas vieninteliai pasaulyje XXI amžiaus keleiviniai viršgarsiniai lėktuvai kuriami JAV. Tai yra esminis aviacijos istorijos posūkis ir žingsnis link nacionalinės psichologinės traumos įveikimo. Juk nors JAV civilinės aviacijos kūrimo srityje ne vieną dešimtmetį pirmavo, septintajame dešimtmetyje jų pastangos sukurti didelį komercinį viršgarsinį lainerį nebuvo rezultatyvios.
1963 metų birželį JAV prezidentas Johnas Kennedy paskelbė apie „nedelsiant pradedamą programą, kurios tikslas – kuo greičiau sukurti prototipą komerciškai sėkmingo viršgarsinio lėktuvo, kuris lenktų bet kurį kitą, leidžiamą kokioje nors pasaulio šalyje“. Tai vyko lenktyniaujant su Sovietų sąjunga.
Varžymasis su SSRS: JAV koją pakišo gigantomanija
SSRS tuo metu ja vystė panašų projektą ir 1968 metų gruodžio 31 dieną sugebėjo į orą pakelti pirmąjį pasaulyje keleivinį viršgarsinį lėktuvą. Nors Tu-144 keliais mėnesiais aplenkė „Concorde“, septintojo dešimtmečio technikos triumfu tapo būtent jis – sovietinis lėktuvas eksploatavimo stadijos iš esmė taip ir nepasiekė.
Bandydamos sukurti viršgarsinį gigantą, kuris turėjo būti 30 metrų ilgesnis už „Concorde“, talpinti ~300 keleivių ir skristi 2,7 machų greičiu, JAV paprasčiausiai neapskaičiavo jėgų. 1973 metais JAV kongresas paspaudė stabdžius ir pristabdė projektą – „Boeing 2707“ projekto autoriai norėjo per daug ir per anksti: tuo metu daugelis būtinų technologijų buvo dar tik pradinėje vystymo stadijoje.
Taip daugiau nei vienas milijardas dolerių (dabartiniu kursu tai būtų maždaug 6,5 mlrd.), išleisti lėktuvui, iš kurio liko tik natūralaus dydžio medinis modelis. Tad „Boom Supersonic“ puikiai žino, ko jiems reikia trūks plyš reikia vengti.
