Tą, beje, supratau ne iš karto. Su žaidimu praleidau daugiau nei dvi savaites ir kas dieną manęs neapleido jausmas, kad kažką jis man primena. Pirmi spėjimai buvo akivaizdūs ir netikslūs. „Animal Crossing“ išties primena „Minecraft“ ir galybę kitų nuotykių žaidimų, kuriuose stipriai išreikštas kūrybos ar meditacijos elementas. Tačiau manasis panašumo jausmas buvo ne apie kitus žaidimus ir nedavė ramybės tol, kol nesužinojau, kad žaidime krenta žvaigždės.
Kai sužinojau, kad žaidime krenta žvaigždės, o pamatęs tokią gali sugalvoti norą ir šis būtinai išsipildys, aš, žinoma, susiradau aukščiausią uolą ir valandą tiesiog spoksojau į fantastišką dangaus skliautą. Mėnesio veidą karts nuo karto papuošdavo praslenkantys lengvi, veik voratinkliniai debesys, o širdies ritmą pakeldavo vėjo blaškomi vyšnių žiedlapiai. Juos ne kartą palaikiau žvaigždėmis.
Taip spoksodamas ir sumojau, kad tas keistas panašumo į kažką jausmas yra iš vaikystės. Skaitydamas ar klausydamas „Mažojo Princo“ aš jaučiausi lygiai taip pat, kaip žaisdamas „Animal Crossing“. Jutau ramybę keistai, kone juokingai persipinančia su tyru vaikišku smalsumu, atradimo džiaugsmu ir sumišimu. Ši emocijų puokštė atrodo keistoka, bet būtent tokią jums ir jūsų šeimai parengė žaidimas „Animal Crossing: New Horizons“.
Mažasis princas arba princesė ir negyvenamos jų salos
Kaip jau supratote iš teksto pavadinimo – „Animal Crossing“ yra dar vienas konstruktorių tipo žaidimas. Skirtingai nei „Minecraft‘e“ čia mes negalėsime keisti paties pasaulio ar nusikasti iki jo branduolio, tačiau taip pat čia nebus ir piktavalių monstrų. Tiesą sakant, čia nėra jokios užuominos į smurtą ar kovą, atmetus žvejybą, kuri čia vykdoma labai humaniškai ir tik moksliniais sumetimais. Žodžiu, panašaus tipo žaidimus lengviausia apibūdinti tiesiog paminint „Minecraft“, tačiau šiuo atveju panašumai yra mažiau svarbūs nei skirtumai.
„Animal Crossing“ yra išskirtinis žaidimas būtent tų skirtumų dėka, nes nei kūryba, nei gamyba toli gražu nėra pagrindinis šio žaidimo variklis. Žaisdami „Animal Crossing“ mes nesistengiame sukurti pasaulio, o greičiau jau atrasti ramybę ir savo vietą jame. Tai darome kas rytą išvalydami ugnikalnius ir palaistydami rožę. Ne, tai buvo kitoje istorijoje, bet esmė panaši! Kiekviena nauja diena negyvenamoje saloje prasideda nuo ūkio darbų: reikia iš medžių išpurtyti sunokusius vaisius ir sausuolius. Apžiūrėti paplūdimius ir pakrantes bei surinkti jūros pernakt suneštus lobius, aplankyti ir su nauja diena pasveikinti kaimynus. Taip, tai yra būtent toks žaidimas ir jame mes darome būtent tai. Žaidžiant tai neatrodo nei infantilu, nei vaikiška. Panašiai, kaip ir meditacija neatrodo nei kvaila, nei nuobodi, kai jau medituoji.
Kaip mes atsidūrėme šioje saloje? Ogi paprastai. Kai pasaulį sukausto karantinas, šio žaidimo naratyvas mums tinka kone tobulai. Pavargę nuo pasaulio triukšmų ir negandų, mes įsigyjame kelialapį į negyvenamas salas, kurios jau netrukus pasidaro labai net gyvenamos. Šį pabėgimą nuo civilizacijos organizuojanti kelionių agentūra trykšta paslaugumu, tad visi formalumai sutvarkomi akimirksniu. Nespėsime atsitokėti, o jau klajosime po naują, nuosavą salą, kuri tarsi priklauso mums, bet nuosavybės klausimai čia greitai nukeliami į antrą planą. Jau pirmosiomis viešnagės akimirkomis suprasime, kad šioje saloje gyvensime it kokia komuna, su kiek iškreiptu lygybės principu. Visi džiaugsmai čia bendri, tačiau dirbti teks man vienam.
Mažasis princas arba princesė ir jų keistoki draugai
Kas tie draugai su kuriais dalysimės džiaugsmu? Ogi įvairaus plauko animaciniai herojai! „Animal Crossing“ pasaulyje žmogiškus avatarus turi tik žaidėjai, tad visi kiti veikėjai yra žmogiški gyvūnai. Salą valdančios korporacijos atstovas Tomas Nookas yra kažkoks meškis. Pirmasis sutiktas kaimynas priminė neliūdną Žvagulio liūtą, o salos muziejų valdo Apuokas. Žaidimo veikėjai, kaip ir kiekvienas žaidime esantis objektas išpildyti minimalistiniu stiliumi, tačiau tuo pat metu aprūpinti marga puokšte animacijų ir emocijų. Tokiu būdu pasiekiamas efektas, kai ekrane matomas akivaizdžiai išgalvotas pasaulis ilgainiui ima atrodyti gyvas, nuotaikingas ir tikras.
Kitų veikėjų kaimynystė saloje nėra įkyri. Tiesą sakant, daugeliui ji atrodys ideali. Kaimynai mandagūs, sveikinasi ir šypsosi, bet nekiša savo nosies į mūsų reikalus, nebent yra pakalbinti. Kiti salos gyventojai yra labiau aptarnaujantis personalas nei kaimynai. Tomo patikėtiniai superka iš mūsų įvairiausias gėrybes, sučiuptus vabaliukus, kriaukleles ar net piktžoles. Vėliau šiems veikėjams galėsime parduoti ir įdomesnių prekių, pačių pagamintus baldus, rūbus ir papuošalus – tam tikromis dienomis net už dvigubą kainą!
Dar daugiau draugų galėsime sutikti trumpam išvykdami iš savo salos ir aplankydami kitas. Čia žaidėjams atveriamos dvi galimybės. Vykti į kelionę pasinaudojant „mylių“ pasiūlymu arba savo realaus pasaulio draugais, kurie žaidžia šį žaidimą. Kelionių metu atsiveria fantastiška proga atsigabenti neįkainojamų turtų į savo salą! Žinoma, kalbu apie retas vabzdžių ir drugelių rūšis, bambukų ūglius, įvairiausių spalvų ir rūšių gėles, kurios galbūt lyg šiol nė neaugo mūsų saloje. Kartais tokios kelionės metu pakalbinti veikėjai išsakys savo norą atvykti į jūsų salą, tad jei ilgainiui išsiilgsite kompanijos, galimybė ją turėti yra.
Mažasis princas arba princesė ir jų kasdienybė
Tai ką reikės veikti žaidime? Paprasčiausias atsakymas – ką norite! Jūsų sandoris su kelionių agentūra baigsis tuo, kad Tomas atidarys kredito sąskaitą, kurioje begėdiškai atsispindės jūsų skolos. Už kelionę, už salą, už palapinę. Finansines detales prieš kelionę nuo mūsų nuslėpę organizatoriai buvo gudrūs ir kainą pasakė jau po to, kai įsitikino, kad esu negyvenamoje saloje ir iš jos nebepabėgsiu. Taigi, ši skola, o tiksliau jos likvidavimas yra viena iš motyvacijų susirasti sau veiklos.
Tačiau yra ir kitokių motyvacinių priemonių kaip, antai, puikus kūrybos režimas, leidžiantis paprastai ir greitai kurti nuosavus dizainus marškinėliams, plakatus ar paveikslus. Arba mūsų palapinė, kuri akivaizdžiai tuštoka ir joje trūksta daiktų. Arba šalia palapinės esantis gėlynas, kurį taip norisi papildyti įvairiausių spalvų žiedais. Arba fantastiško grožio gamtos muziejus, kurį turime užpildyti eksponatais. Visa tai yra keisti motyvaciniai mechanizmai subtiliai, kone pašnabždomis raginantys žaidėją kažko imtis. Tačiau galima sėdėti, klausytis be proto raminančios muzikos ir spoksoti į žvaigždes. Tai irgi yra šio žaidimo dalis.
Tiesą sakant, šio žaidimo dizainas yra tiesiog fantastiškas ir man sunku beprisiminti kitą pastarojo meto žaidimą, kuris keltų tokius jausmus. Vėlgi kalbu apie vaikystę, kurioje įdomiausios pramogos atkeliaudavo po valandų, o kartais net ištisų dienų lipnaus ir varginančio nuobodulio. „Animal Crossing“ žaismas sustyguotas taip, kad jei žaidėjas turi tikslą ir yra užsidegęs kažką trūks plyš nuveikti, jo norai yra veik nevaržomi. Čia visada rasi veiklos. Tačiau jei žaidėjas nėra apsisprendęs dėl to, ko nori iš žaidimo, šis nebus įkyrus ir leis nuobodžiauti. Žinoma, tik po to, kai nudirbsite esminius dienos darbus, tačiau tam pakaks ir dvidešimties minučių. Apibėgus salą ir išsprendus einamąsias problemas, kas kartą ateina akimirka kai suvoki, kad nebeturi ką veikti. Tuomet galima išjungti konsolę arba be tikslo trintis po salą ir laukti kol naujas tikslas atras jus pats. Patikėkite, tas tikslas suras jus kas kartą! Ir kas kartą jūs galvosite, kad tai jūs radote jį. Nepriekaištinga!
Tačiau tai dar ne viskas. Laiko tėkmė žaidime susieta su realiu paros metu. Kaip ir sezonų kaita. Visa salos flora ir fauna gyvuoja vadovaujama šių ciklų, tad tai nuostabus gamtos pažinimo įrankis, net ir per šią prizmę puikiai subalansuotas vaikams. Nepaisant realaus laiko tėkmės, diena čia prasideda ir baigiasi kiek anksčiau, tad net ir patys mažiausi dar gali spėti pagauti vieną kitą krentančią žvaigždę virtualybėje, prieš sumerkdami akis realybėje.
Paros laiko kaita ir dienų skaičiavimas diktuoja ir visą turinio pateikimo tempą. Nepaisant to, kad veiklos čia netrūksta nuo pat pradžių, tai ką sužinosite pirmą žaidimo savaitę tebus lašas visų būsimų potyrių. Kūrėjai naujus žaidimo elementus ir mechanikas įveda palengva, vidutiniškai po vieną per dieną. Tad jei vieną dieną išmokote gaminti įrankius, kitą dieną sužinosite kaip gudriai juos galite pritaikyti. Galiausiai mūsų sala. Ji mažutė. Ne didesnė nei dauguma planetų, kurias kadaise aplankė Mažasis princas. Su tokiomis pat fantastiškomis ir gyvomis horizonto linijomis. Tačiau nepaisant tikrai menko ploto, pirmosiomis dienomis dalis salos bus nepasiekiama, nes mūsų veikėjai negalės persikelti per upę ar užsikabaroti ant skardžio. Visa tai vėliau, kai apsitrinsime ir susivoksime mažesniame pasaulėlyje. Dėl šios priežasties šis žaidimas puikiai tinka ne tik žaidimus mylintiems vaikams, bet ir kartais jų prisibijantiems tėvams bei seneliams.
Mažasis princas arba princesė ir jūsų mažieji
„Animal Crossing“ būtų fantastiškas žaidimas apie gamtą, draugystę ir bendrystę, jei ne vienas bet... Kūrėjai paliko apmaudžią klaidą ar priėmė apmaudų sprendimą su viena žaidimo kopija, kuri vienam žaidimo įrenginiui suteikia tik vieną salą. Tai reiškia, kad jei vienas šeimos narys įsikurs toje saloje, visi kiti šeimos nariai galės apsigyventi tik joje, net jei žaidimui naudos savo asmenines paskyras. Tai nėra blogai savaime, tačiau čia kils kita problema. Nors žaidimas ir neriboja kitų naujakurių žaismo, tam tikri įvykiai saloje bus visuomet susieti su pirmuoju jos gyventoju. Įvairios užduotys, naujų funkcijų ir daiktų atrakinimas, naujų namų, muziejų ar parduotuvių statybos – visuose šiuose procesuose gali dalyvauti visa šeima, tačiau inicijuoti darbų pradžią ir pabaigą galės tik pirmasis žaidėjas. Tai reiškia, kad jei vienas šeimos narys pradės žaidimą, o kitiems prisijungus liausis žaidęs, šeimai neliks nieko kito, kaip pradėti viską iš naujo, arba tęsti žaidimą su svetima paskyra.
Apart to, žaidimas puikiai pritaikytas žaisti su vaikais. Vienintelis iššūkis – vertimas, jei jūsų vaikai dar nesupranta angliškai. Ne, ne, neišsigąskite, tekstai čia labai trumpi, ypač paprasti ir juokingi. Problema ta, kad tuo pat metu jie čia liejasi it nepriekaištinga eiliuota pasaka. Nesvarbu su kuo ir apie ką kalbėsite, kiek gyvūnų rūšių besutiksite, jų dialogų ritmas ir rimas bei nekaltas šmaikštumas nenustos stebinti. Natūralu, kad klausant jų ir verčiant norisi perteikti ir šį elementą, savo vertimą kažkaip surimuoti, bet tai tikrai nėra paprasta. Antra vertus, tokia praktika velnioniškai naudinga ir kritiškam vaikui, ir galvą dėl paprastų keturių žodžių laužančiam suaugusiam.
Kažkur šiame tekste jau minėjau, kad į šį žaidimą galima įtraukti ir senelius. „Animal Crossing“ yra pažinimo džiaugsmo ir atradimų žaidimas, tad net ir kvailiausios idėjos gali nustebinti. Antai kurią dieną vaikai man juokais pasiūlė užkasti pinigų maišą, gal iš jo išaugs pinigų medis, kad galėtume grąžinti paskolą. Aš taip ir padariau. Paskolą, tiesa, grąžinau kruvinu prakaitu, bet po kelių dienų tas pinigų medis ėmė ir išaugo!
Tokių ir panašių eksperimentų žaidime galima prisigalvoti daugybę, aš jau nekalbu apie džiaugsmą, kurį patirs kiekvienas žaidėjas, seneliams demonstruodamas saloje esantį muziejų. Tame muziejuje sukaupti visi mūsų pagauti gyviai ir iškastos fosilijos. Dauguma eksponatų gyvena visiškoje laisvėje ar jų įprastas gyvenimo sąlygas atitinkančiuose akvariumuose ir terariumuose. Visa tai velnioniškai gražu, o žinant kiek pastangų įdėta norint sukaupti šią kolekciją, dar ir išdidu. Galiausiai, jei močiutės netraukia net ir pasivaikščiojimai parke, visuomet galima paprašyti jos pagalbos kuriant naują mezginio raštą. Ten viskas lygiai taip pat kaip gyvenime, tik vietoje akių – taškai.
Mažasis princas arba princesė ir kapitalizmo baubai
Vienintelis keistai nejaukus žaidimo aspektas – mano jau minėtos atsiradimo saloje aplinkybės. Visa ta istorija su skolom, paskolom ir bankomatais kažkaip nedera su bendra idile. Tiesą sakant, viena priežasčių, kodėl žaidimas toleruoja nuobodulį yra ta, kad kiti veikėjai į žaidėją reaguoja tik kai šis kažką dirba. Tam tikra prasme tai ir žaidimas apie darbo liaudį, jos rolę ir pareigos jausmą dirbti nuo aušros lyg sutemų, nes tik tai džiugina ir brandina visuomenę. Tai iš esmės nėra blogai, bet tas primestas paklusnumas nusistovėjusiai tvarkai, net po to kai nuo jos pabėgi į negyvenamą salą, šiek tiek vargina.
Tęsiant pinigų temą, žaidime yra du valiutos tipai: varpeliai ir mylios. Varpeliai tarsi atstoja tikrus pinigus, o mylios yra motyvacinė priemonė, sakykim – lojalumo taškai. Ir viena, ir kita žaidimo valiuta leis įsigyti įvairiausių prekių, nuo įrankių ir receptų iki sėklų ar jau pagamintų namų apyvokos daiktų, tačiau pačios prekės parduotuvėse paprastai skirsis. Vis tik kaip pirkėjai nejusite didelio skirtumo kuriuos pinigus leisti, tačiau skiriasi būdai kuriais tie pinigai uždirbami. Varpeliai gaunami prekiaujant. Viską ką pajėgsite nukirsti, iškirsti, iškasti, pakelti ir nutempti iki prekybos vietos, iš jūsų supirks Tomo patikėtiniai. Šiuos varpelius vėliau leisite vis išsipučiančio kredito padengimui bei reikalingiems daiktams iš parduotuvių.
Tuo tarpu mylios pelnomos už gerus darbus. Tai motyvacinė programa, kuri seka kiekvieną jūsų žingsnį saloje ir nepaliaujamai generuoja naujus iššūkius. Nukirtai 5 medelius? Te 300 mylių. Pardavei 60 maišų žolės? Te dar 300 mylių. Persirengei naujais drabužėliais... Na supratote. Visa tai primena utopinę planetą iš „Plieninės Žiurkės“ nuotykių, kur žmonės turėjo VIR sąskaitas. Į jas kiekvienas persivesdavo sau pinigų padaręs visuomenei naudingą darbą. Pastebėsiu, jei ryte nusiprausėte ir susišukavote, jus sutikę žmonės turės šiltesnes emocijas, vadinasi toji veikla naudinga, galite persiversti sau pinigų. Su myliomis čia lygiai tas pats.
Pati sistema iš esmės nebloga, ji ir motyvuoja, ir per daug galvos neapkrauna, nes surinkti norimą sumą turto nėra sunku. Tačiau naratyvas, kuriuo tai pateikiama yra mažų mažiausiai keistas. Vakarų kultūroje „Animal Crossing“ tapo galingu fenomenu, kai patyrę žaidimų kritikai ir kūrėjai, o taip pat ir influenceriai ar tikrosios pasaulio įžymybės dalijosi savo patirtimis iš žaidimo jas šaržuodami. Kažkas žaidimo pasaulyje surengė protestą, kažkas publikavo dramatišką straipsnį apie žvėrių valdomas korporacijas, siekiančias pavergti pasaulį.
Visa tai, žinoma, pateikiama juokų forma, tačiau pats šio fenomeno atsiradimas byloja, kad kai kuriuos žaidimo elementus mes priimame kitaip, nei žaidėjai iš Rytų. Todėl, jei sėsite žaisti su vaikais, pagalvokite, kiek ir kaip norėsite bendrauti su jais apie paskolas ir darbą visuomenės labui. Šiuo atžvilgiu žaidimas turi ir tam tikrų pranašumų. Namus galite įsigyti ir be žvėrelius vergovei pasmerkiančios paskolos, tiesiog sukaupdami reikiamą sumą prieš statybas. Tai galėtų būti ne tik tema pokalbiui apie finansus, jų valdymą, lengvus pinigus, skolas ir mūsų troškimus, bet ir praktinė šio pokalbio iliustracija.
Apibendrindamas tepridursiu, kad „Animal Crossing: New Horizons“ turi visus šansus tapti šilčiausiu, mieliausiu ir labiausiai vienijančiu žaidimu šeimai, kokį tik galime rasti nūdienos sąlygomis. Tai kitas žaidimo aspektas privertęs žaidimų kritikus kilstelėti antakį. Absoliutus šių metų pardavimų rekordininkas, pirmomis dienomis nurungęs net iškiliausius „Nintendo“ hitus. Tačiau tuo pat metu žaidimas be šaudymo, be zombių ir iš pirmo žvilgsnio be jokios veiklos. Kodėl? Mano spėjimas – pasaulis išsiilgo vidinės ramybės. Jei jos ilgitės ir jūs, pasidovanokite sau galimybę laukti krintančios ir visus norus pildančios žvaigždės.
„Animal Crossing: New Horizons“ žaidimo kopiją apžvalgai suteikė „Nintendo“. Žaidimas išleistas kovo mėnesį, išskirtinai „Nintendo Switch“ konsolei.
