Mikrobotai pagaminti iš dumblių ląstelių ir padengti antibiotikų nanodalelių sluoksniu. Dumbliai užtikrina judėjimą plaučiuose, o tai labai svarbu, kad gydymas būtų tikslingas ir veiksmingas, rašo „Science Alert“.
Eksperimentų metu plaučių uždegimu (pneumonija) sergančiose pelėse infekcijos išnyko, o negydytos pelės nugaišo per tris dienas.
Ši technologija vis dar yra koncepcijos patvirtinimo stadijoje, tačiau pirmieji požymiai teikia daug vilčių.
„Remdamiesi šių pelių duomenimis, matome, kad mikrorobotai potencialiai galėtų pagerinti antibiotikų skvarbą, kad sunaikintų bakterijų sukėlėjus ir išgelbėtų daugiau pacientų gyvybių“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege gydytojas ir pediatrijos profesorius Viktoras Nizetas.
Dumblių ląstelių nanodalelės yra pagamintos iš mažyčių polimerinių rutuliukų, padengtų neutrofilų (baltųjų kraujo kūnelių rūšies) membranomis. Šios membranos neutralizuoja bakterijų ir paties organizmo imuninės sistemos gaminamas uždegimo molekules, o tiek nanodalelės, tiek dumbliai natūraliai suyra.
Sumažėja žalingas uždegimas, pagerėja kova su infekcija, o plaukiojantys mikrobotai gali suteikti gydymą ten, kur reikia – būtent dėl tikslumo šis metodas taip gerai veikia.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad gydymas mikrobotais buvo veiksmingesnis nei antibiotikų injekcija į veną – iš tiesų, injekcijos dozė turėjo būti 3000 kartų didesnė nei į dumblių ląsteles suleista dozė, kad pelėms būtų pasiektas toks pat poveikis.
Žmonėms pneumonija, kurią sukelia tyrime naudotos Pseudomonas aeruginosa bakterijos, dažniausiai pasireiškia po to, kai pacientai prijungiami prie mechaninio ventiliatoriaus intensyviosios terapijos skyriuje. Ši infekcija dažnai pailgina buvimo ligoninėje laiką ir gerokai padidina mirties riziką.
Toliau komanda tirs, kaip mikrobotai sąveikauja su imunine sistema, vėliau didins darbo mastą ir rengsis jį išbandyti su didesniais gyvūnais, o galiausiai – su žmonėmis.