Nematome realios situacijos
Per pastarąsias septynias paras Lietuvoje COVID-19 testavimo apimtys siekė 106 946, vidutiniškai kasdien fiksuojama apie 2000 naujų susirgimo atvejų. Pasaulio sveikatos organizacija informuoja, kad omikron atmaina yra vidutiniškai keturis kartus sparčiau plintanti SARS-CoV-2C viruso atmaina. Atsižvelgiant į tai, kyla natūralus klausimas: ar gali būti, kad Lietuvoje nėra tikslių duomenų apie omikron atmainos atvejų skaičių?
Medicinos technologijų ekspertas Stasys Križanauskas pranešime spaudai teigia, kad Lietuvoje išties nematome realaus omikron atmainos situacijos vaizdo. Taip yra dėl paprastos priežasties – Lietuvoje atliekama ne daugiau kaip 25 proc. visų COVID-19 tyrimų, galinčių PGR reakcijos metu nustatyti omikron atmainą.
COVID-19 tyrimams reikalingų PGR reagentų, kurie gali nustatyti omikron atmainą, kaina yra tokia pati kaip ir kitų COVID-19 tyrimų reagentų. Vadinasi, kad būtų nustatytas omikron atmainos koronaviruso atvejis, tikrai nėra reikalingos papildomos lėšos iš biudžeto.
Dar daugiau – Lietuvoje nemaži pinigai šiuo metu skiriami atliekant kitus tyrimus, pavyzdžiui, koronavirusui nustatyti imant mėginius nuo paviršių. Jie galimai gali būti aktualūs moksline prasme, nustatant viruso paplitimą ir išlikimą aplinkoje, bet ne tam, kad būtų greitai suvaldyta pandemija.
Tiksliai žinant, kiek šiuo metu Lietuvoje yra omikron atvejų, būtų galima modeliuoti realų scenarijų, kam ir kaip ruoštis per artimiausius mėnesius, jei medicinos sistema dėl itin didelio sunkiai sergančių asmenų skaičiaus būtų paralyžiuota. Dabar Lietuva tik atkartoja, stebi, ką kalba ir kaip elgiasi kitos, daugiausia Europos, šalys, bet tikrojo vaizdo ir situacijos nematyti. Specialistai šiandien gali tik spėlioti ateities scenarijus, bet ne realiai juos modeliuoti remdamiesi tiksliais duomenimis.
„COVID-19 ligos nustatymas turėtų įgauti visiškai kitą formą. Kitaip tariant, vien tik COVID-19 nustatymas šaltuoju sezonu iš tiesų praranda prasmę, kadangi šalia cirkuliuoja ir sparčiai plinta kitos panašiais simptomais pasireiškiančios ligos, tokios kaip gripas, respiracinis sincitinis virusas ar kitos kvėpavimo takų infekcijos. Todėl galima ir būtų tikslinga naudoti reagentus, kurie iš to paties ėminio nustato ne tik COVID-19 ligos sukėlėją, bet ir kitus virusus“, – teigia didžiausios Baltijos šalyse laboratorinės medicinos sektoriaus įmonių grupės vadovas Lietuvoje S.Križanauskas.
