Pacientas į komą nugrimzdo po autoavarijos, kurios metu patyrė smarkius smegenų pažeidimus. Iki šiol jis nerodė jokių sąmoningumo ar būsenos gerėjimo požymių. Neatliko jokių sąmoningų judesių, nereagavo į medikų ir šeimos narių bandymus bendrauti. Tačiau po to, kai medikai chirurgiškai implantavo įrenginį, dirginantį klajoklį nervą, jo snūduriuojančios smegenų sritys pradėjo busti – kaip ir pats pacientas, rašo „Ars Technica“.
Dabar jis sugeba pakreipti akis link kalbančių žmonių, stebi judantį veidrodį. Pacientas sugebėjo pasukti galvą ir sekti aplink jo lovą judantį kalbantį žmogų. Atsakydamas į klausimą jis sugebėjo lėtai papurtyti galvą. O kai gydytojai labai prisiartino prie paciento veido, jo vyzdžiai išsiplėtė, tarsi jis būtų išsigandęs ar nustebintas. Kai jo artimieji pagrojo jam mėgstamą muziką, pacientas nusišypsojo, jam nuriedėjo ašara.
Dėl tokio aktyvumo jo klinikinė būsena dabar apibūdinama jau nebe kaip vegetatyvinė, o kaip minimaliai sąmoninga – tai yra akivaizdus pagerėjimas, tačiau vis dar visiško neįgalumo būklė. Bet kokiu atveju mokslininkai jaučiasi įkvėpti ir optimistiški – akivaizdu, kad toks nervų dirginimas gali padėti gydyti ir kitus pacientus su smarkiu smegenų pažeidimu bei sutrikusiu sąmoningumu. O faktas, kad pacientas vegetatyvinėje būsenoje išbuvo taip ilgai iki tyrimo, verčia rezultatus dar labiau įspūdingais, mat tikimybė atgauti sąmonę vos po vienų metų komoje yra iš esmės nykstamai maža.
„Mūsų tyrimas pademonstravo nervo klajoklio dirginimo terapinį potencialą moduliuojant plataus masto žmogaus smegenų aktyvumą ir šalinant sąmoningumo sutrikimus“, – oficialiose išvadose rašė Marco Jeannerodo kognityvinių mokslų instituto Lione dirbantys mokslininkai, vadovaujami Angelos Sirigu.
Tiesa, kiti mokslininkai tyrimo rezultatus vertina gerokai atsargiau. Visų pirma, tyrimas kol kas atliktas tik su vienu pacientu. Ir nors jo būklė pagerėjo, tas pagerėjimas nėra ryškus ir yra „abejotino reikšmingumo pačiam pacientui“, – sakė Bristolio universiteto (JK) demencijų neurologijos ekspertė, dr. Elizabeth Coulthard.
Savo komentare britų medikė teigė: „Nors keliama prielaida, kad galbūt taip atveriamas kelias ateities tyrimams, vien šio paciento pagrindu neįmanoma įžvelgti jokios klinikinės naudos. Netgi mažas šiuo atveju pademonstruotas pokytis gali nebepasikartoti kitiems žmonėms, esantiems nuolatinės vegetatyvinės būsenos“.
Energingi tyrimai
Nervo klajoklio dirginimas siekiant įžiebti smegenų aktyvumą – toli gražu ne nauja idėja. Manoma, kad šis nervas atlieka svarbų vaidmenį sąmoningume. Jis iš smegenų keliauja pro širdį ir užsibaigia ties storuoju žarnynu. Centriniu šio nervo kanalu keliauja daugybė kūno signalų. Dirginant šį nervą skatinamas smegenų kaktinės srities metabolizmas, manoma, kad jis atlieka esminį vaidmenį sužadinime, pabudime, „bėk arba lėk“ atsake.
Naujasis tyrimas yra tik vienas iš kelių klinikinių bandymų, atliekamų su žmonėmis.
Savo tyrime Prancūzijos mokslininkai naudojo implantuojamą programuojamą įrenginį, kurio naudojimas patvirtintas epilepsija sergantiems pacientams. Įrenginys įsodinamas į krūtinės ląstos kairiąją pusę ir dviejų ričių elektrodu, kaklo srityje apsivijusiu nervą klajoklį, siunčia švelnius dirginančius signalus. Praėjus šešiems mėnesiams po implantavimo mokslininkai pamažu stiprino dirginimą iki maksimalių 1,5 mA impulsų.
Iki implantavimo ir po jo atlikti bandymai ir smegenų aktyvumo skenavimai parodė smegenų aktyvumo padidėjimą. Mokslininkai fiksavo teta bangų padažnėjimą – jis siejamas su perėjimu iš vegetatyvinės į minimalaus sąmoningumo būseną. Pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimas parodė, kad suaktyvėjo ir smegenų metabolizmas.
Analizuojant elektroencefalogramos (EEG) duomenis mokslininkai nustatė, kad pagerėjo smegenų ryšiai, informacijos mainai tarp skirtingų smegenų dalių. Taip pat jie nustatė padidėjus aktyvumą parietalinėje-temporalinėje-okcipitalinėje žievinėje smegenų dalyje, kuri yra labai glaudžiai siejama su sąmoningumu ir suvokimu.
Minesotos universiteto (JAV) neurologė, smegenų traumų ekspertė dr. Uzma Samadani išreiškė susižavėjimą tyrimu ir jo rezultatais. „Empatiškai pritariu šiai tyrimų linijai“, – sakė mokslininkė.
Ši mokslininkė su kolegomis atlieka panašius nervo klajoklio dirginimo bandymus pacientams, patyrusiems smegenų traumas.
„Esu įsitikinusi, kad dar iki galo nesuprantame sąmoningumo sutrikimų mechanizmų, susijusių su traumomis, tačiau būtent šiuo konkrečiu atveju nervo klajoklio dirginimas, panašu, parodė savo perspektyvumą. Nepaisant fakto, kad tai tėra vienas atvejis, jis ragina tikėti, kad finansavimą moksliniams tyrimams skiriančios tarybos gaus papildomą įrodymą, jog tai yra tyrimų sritis, apie kurią reikėtų pagalvoti. Mūsų pačių tyrimas šiuo metu yra atliekamas vykdant neinvazinį nervo klajoklio dirginimą pacientams, patyrusiems smegenų traumas ir nekantriai laukiame, kol galėsime pasidalinti savo rezultatais.“
