Tyrėjai 1969-1972 m. „Apollo“ misijų metu surinktus nedidelius dulkių mėginius panaudojo tam tikros rūšies kruopoms auginti, praneša BBC.
Jų nuostabai, sėklos sudygo po dviejų dienų.
Tyrimo metu mokslininkai pasėjo Arabidopsis thaliana – augalo, giminingo garstyčioms ir kitoms kryžmažiedėms daržovėms, įskaitant brokolius ir žiedinius kopūstus – sėklas.
„Negaliu apsakyti, kaip mes buvome nustebę“, – sakė Floridos universiteto profesorė Anna-Lisa Paul, viena iš straipsnio apie rezultatus autorių.
„Visi augalai atrodė vienodai maždaug iki šeštos dienos.“
Po to išryškėjo skirtumai. Mėnulio dirvožemyje augę augalai pradėjo jausti stresą, lėčiau vystėsi ir buvo žemaūgiai, taip pat turėjo rausvos pigmentacijos.
„Šis tyrimas yra labai svarbus ilgalaikiams NASA tikslams, nes mums reikės panaudoti Mėnulyje ir Marse randamus išteklius, kad sukurtume maisto šaltinius būsimiems astronautams, gyvensiantiems ir dirbsiantiems tolimajame kosmose“, – sakė NASA vadovas Billas Nelsonas.
„Fundamentalūs augalų augimo tyrimai taip pat yra svarbus pavyzdys, kaip NASA siekia atskleisti žemės ūkio naujoves, kurios padėtų mums suprasti, kaip augalai galėtų įveikti stresines sąlygas vietovėse, kuriose trūksta maisto, čia, Žemėje.“
Vienas iš iššūkių mokslininkams yra tai, kad Mėnulio dirvožemio, su kuriuo būtų galima eksperimentuoti, paprasčiausiai nėra daug. Nuo 1969 m., NASA astronautai iš Mėnulio parsivežė 382 kg uolienų, šerdies mėginių, akmenukų, smėlio ir dulkių, rašo BBC.
Floridos universiteto komandai eksperimentui buvo duota tik 1 g dirvožemio vienam augalui iš dešimtmečius užrakintų mėginių.
15min primena, kad NASA planuoja pirmą kartą nuo 1972 m. išlaipinti žmones Mėnulyje per 2025 m. numatytą misiją.
