Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
05 17

Mėnulio lenktynės 13. Paskutinis sovietų pasispardymas ir flomasteris gelbėtojas

„Apollo 11“ astronautai Mėnulio apylinkėse 1969 metų liepą buvo ne vieni. Artėjant Mėnulio lenktynių kulminacijai, sovietai paskutinį kartą pamėgino aplenkti amerikiečius ir bent jau pirmi sugrąžinti ant Mėnulio nutūpusį kosminį aparatą į Žemę ir juo pargabenti Mėnulio grunto pavyzdžių. Tą turėjo atlikti automatinė kosminė stotis „Luna-15“.
Edwinas Aldrinas ir Neilas Armstrongas „Erelyje“ po pasivaikščiojimo Mėnulyje
Edwinas Aldrinas ir Neilas Armstrongas „Erelyje“ po pasivaikščiojimo Mėnulyje / NASA nuotr.

Ji iš Baikonūro buvo paleista kelios dienos prieš amerikiečių startą – 1969 metų liepos 13-ąją. Analogišką aparatą sovietai mėgino nuskraidinti į Mėnulį ir mėnesiu anksčiau – birželio 14-ąją, bet tuomet dėl klaidos valdymo grandinėse neįsijungė raketos nešėjos trečiosios pakopos variklis ir raketa su kosmine stotimi nepasiekė net Žemės orbitos.

Šį kartą raketa atliko numatytą darbą ir nugabeno „Luna-15“ į Mėnulio orbitą anksčiau, nei čia atsirado amerikiečių astronautų trijulė. Liepos 17-ąją sovietų kosminis aparatas ėmė suktis aplink Mėnulį. Kol jis vieną po kito braižė žiedus aplink Žemės palydovą, čia atskrido ir amerikiečiai. Ne tik atskrido, bet ir nusileido su „Ereliu“.

Bembmv/Wikipedia.org nuotr./Kosminis aparatas „Luna-15“ buvo analogiškas šiam „Luna-16“, kurio maketas demonstruojamas Maskvoje, Kosmonautikos muziejuje.
Bembmv/Wikipedia.org nuotr./Kosminis aparatas „Luna-15“ buvo analogiškas šiam „Luna-16“, kurio maketas demonstruojamas Maskvoje, Kosmonautikos muziejuje.

Ir kai amerikiečių misija Mėnulyje jau artėjo į pabaigą, o Neilas Armstronas ir Edwinas Aldrinas po kelių valandų jau turėjo vėl kilti į orbitą, „Luna-15“ pradėjo savo nusileidimą. Prabėgus keturioms minutėms nuo to momento, kai stabdymui buvo įjungtas „Luna-15“ variklis, ryšys su stotimi nutrūko – ji, kaip manoma, besileisdama atsitrenkė į kalną Krizių jūroje ir sudužo. Paskaičiuota, kad šios avarijos ir „Erelio“ nusileidimo vietas skyrė apie 554 kilometrai.

NASA nuotr./Edwinas Aldrinas ant Mėnulio paviršiaus išdėlioja seisminio eksperimento įrangą. 1969 m. liepos 20 d.
NASA nuotr./Edwinas Aldrinas ant Mėnulio paviršiaus išdėlioja seisminio eksperimento įrangą. 1969 m. liepos 20 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs