04 14

Mėnulio lenktynės 5. Sprogiosios sovietų superraketos ir generalinė amerikiečių repeticija

Sovietai pasiekė kai kurių tarpinių pergalių Mėnulio lenktynėse. Jų kosminis aparatas „Luna-9“ 1966 metų vasarį pirmasis minkštai nusileido ant Mėnulio paviršiaus ir ilgiau nei tris paras į Žemę siuntė nuotraukas bei įvairius aplinkos parametrų duomenis. Kitas kosminis aparatas, „Zond-5“, su stepinių vėžlių, muselių, vabalų ir bakterijų „ekipažu“, 1968 metų rugsėjį apskriejo aplink Mėnulį ir sėkmingai sugrįžo į Žemę.
Sovietinės raketos N-1 maketas ir „Apollo 9“ Žemės orbitoje
Sovietinės raketos N-1 maketas ir „Apollo 9“ Žemės orbitoje / Wikipedia.org ir NASA nuotr.

Bet nesėkmingų skrydžių ir avarijomis pasibaigusių sovietinių raketų startų būta itin daug. Pavyzdžiui, „Zond-6“ pakartojo tą patį skrydį su vėžliais ir vabzdžiais, tačiau sudužo leisdamasis ant Žemės. „Zond-7“ raketa susprogo starto metu. Iš pradžių planuota, kad šiuo kosminiu aparatu sovietų kosmonautai pirmą kartą, anksčiau už amerikiečius, skris į Mėnulio orbitą, tačiau vėliau šio plano atsisakyta, suvokus, jog technika nėra pakankamai patikima, kad ja būtų galima surizikuoti skraidinti žmones.

Wikipedia.org nuotr./Realaus dydžio ir masės raketos N-1 maketas starto aikštelėje. 1967 m.
Wikipedia.org nuotr./Realaus dydžio ir masės raketos N-1 maketas starto aikštelėje. 1967 m.

Dar prasčiau sovietams sekėsi vykdyti antrąją Mėnulio programą, kurios tikslas buvo išsilaipinti ant Žemės palydovo paviršiaus. Ir didžiausia problema tapo tam tikslui skirtos raketos nešėjos N-1 sukūrimas. Pagal paskirtį, gabaritus ir galią ją galima lyginti su amerikiečių „Saturn V“. Penkių pakopų 105,3 m ilgio gigantė su degalais svėrė per 2,7 tūkst. tonų. Eskizuose ir brėžiniuose ši raketa atsirado dar 1961–1962 metais. Tačiau metai bėgo, o projekto įgyvendinimas į priekį stūmėsi lėtai.

Ebs08/Wikipedia.org iliustr./Raketų nešėjų „Saturn V“ (kairėje) ir N-1 palyginimas. Mastelio suvokimui atkreipkite dėmesį į mažytę žmogaus figūrėlę piešinio apačioje
Ebs08/Wikipedia.org iliustr./Raketų nešėjų „Saturn V“ (kairėje) ir N-1 palyginimas. Mastelio suvokimui atkreipkite dėmesį į mažytę žmogaus figūrėlę piešinio apačioje

1969 m. vasario 21 d. pirmasis nepilotuojamas N-1 skrydis su erdvėlaiviu „Zond-M“ baigėsi katastrofa: dėl techninių gedimų pirmojoje pakopoje raketa sprogo pakilusi į 12,2 km aukštį. Jos likučiai išsibarstė už 52 km nuo starto aikštelės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis