Mėnulio lenktynės 7. „Saturn V“ ir „Apollo“ anatomija: 160 mln. arklio galių, 5443 tonos ir trys žmonės smaigalyje

Tačiau norint suvokti, ką reiškia nukeliauti iki Mėnulio, esančio beveik už 400 tūkst. kilometrų nuo Žemės, nusileisti ant jo, vėl pakilti ir saugiai sugrįžti į Žemę, reikia bent bendrais bruožais pakalbėti apie „Apollo“ kosminio laivo ir jo raketos „Saturn V“ konstrukciją bei veikimo principus.

NASA iliustr./Raketa „Saturn V“ su kosminiu laivu „Apollo“. Schema iš informacijos rinkinio, kuris buvo išplatintas žiniasklaidai prieš „Apollo 11“ misijos startą

Pirmiausia reikia suprasti, kad iš milžiniško kosminės technikos monstro, kurio aukštis – 110,6 metro – siekia trečdalį Vilniaus televizijos bokšto, po kelionės į Žemę sugrįš tik menkutė jo dalis – smaigalyje esantis komandinis modulis su trimis žmonėmis. Kalbant skaičiais, komandinis modulis sveria 5557 kilogramus, o tai sudaro tik 0,19 proc. viso kosminio laivo su degalais užpildyta raketa masės, kuri, kaip anksčiau minėta, siekia 5443 tonas. Kitaip tariant, kosminis laivas pakeliui „išbarsto“ visas savo darbą atlikusias ir nebereikalingas dalis.

NASA nuotr./„Apollo 11“ starto aikštelėje. 1969 m. liepa

Pamėginkime pažvelgti, iš ko susideda „Apollo“. Žemiausiai yra pirmoji raketos „Saturn V“ pakopa S-IC (I – tai romėniškas skaičius vienas). Tai didžiausias ir sunkiausias raketos komponentas, pagamintas kompanijos „Boeing“, siekiantis 42 metrų aukštį ir su degalais sveriantis 2280 tonų.

NASA iliustr./Pirmoji raketos „Saturn V“ pakopa S-IC

NASA nuotr./Pirmoji raketos „Saturn V“ pakopa S-IC

Pakopoje sumontuoti penki gigantiški kompanijos „Rocketdyne“ varikliai F-1, varomi žibalu bei suskystintu deguonimi ir užtikrinantys 34 500 kN arba 160 mln. arklio galių trauką. F-1 variklių rajumas sunkiai suvokiamas protu – kiekvieną sekundę jie sudegina po 13 tonų degalų.

NASA nuotr./Vyriausiasis raketos „Saturn V“ architektas Wernheris von Braunas pozuoja milžiniškų pirmosios pakopos S-IC variklių F-1 fone