„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mėnulis turi uodegą – ji į Žemę kas mėnesį pažeria nematomų kosminių dulkių

Carlas Saganas kartą pasakė, kad Žemė yra tik „Saulės spindulyje pakibęs dulkių gniutulas“. Jam tikriausiai būtų malonu sužinoti, kad maždaug tuomet, kai Mėnulis būna jaunaties fazės, Žemė tampa dulkių dėmele, pakibusia Mėnulio uodegoje.
Mėnulio užtemimas
Mėnulio užtemimas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Mėnulis, neturintis jį saugančios atmosferos, nuolat patiria įvairiausių antpuolių. Kai jo vulkaninį paviršių bombarduoja meteoritai, aukštai į orbitą laksto natrio atomai. Su tais natrio atomais susiduria Saulės fotonai, nustumdami natrio atomus tolyn nuo Saulės ir taip sukurdami į uodegą panašią struktūrą, nutįstančią nuo Mėnulio.

„Dėl to Mėnulis atrodo tarsi kometa, – sako Jeffrey Baumgardneris, Bostono universiteto Kosminės fizikos centro vyresnysis mokslininkas. – Nuo jo sklinda daiktų srautas.“

Keletą dienų kiekvieną mėnesį, tuomet, kai jaunas Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, iš šio kometos uodegą primenančio šleifo ant mūsų gyvenamo pasaulio pabyra kosminės dulkės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?