Kampanija vyks ne tik Lietuvoje, bet ir dvejose Vidurio bei Rytų Europos šalyse. „Meta“ valdomuose „Facebook“ ir „Instagram“ tinkluose bei specialioje skaitmeninio meno galerijoje bus pristatomi Lietuvos menininkų darbai, kurie padės žmonėms paprasčiau atskirti dezinformaciją ir teisingai reaguoti į klaidingą turinį.
Vaizduojamasis menas gali būti galingas įrankis siekiant suprasti sudėtingus socialinius iššūkius, įskaitant ir dezinformaciją. Tai paskatino „Meta“ kreiptis į menininkus, iliustratorius ir kompiuterinės grafikos kūrėjus, tokius kaip Jolita Vaitkutė, Antanas Dubra, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, Linas Kaziulionis, Robertas Nevecka ir Agnė Kišonaitė. Jų paprašyta meninėmis priemonėmis padėti sutelkti ir informuoti žmones. Šia kampanija siekiama, kad visuomenės nariai mokėtų patys savarankiškai nuspręsti, ką skaityti, kuo tikėti ir kuo dalintis – tiek skaitmeninėje erdvėje, tiek realiame gyvenime.
Kampanijos „Facts in Focus“ metu Lietuvos kūrėjai savo „Instagram“ bei „Facebook“ paskyrose dalinsis aiškiais ir naudingais patarimais, kurie primins žmonėms apie būtinybę nuolat tikrinti informacijos šaltinius. Taip pat – kodėl reikėtų atkreipti dėmesį į elementarias rašybos ar teksto formatavimo klaidas, kritiškai vertinti vaizdinį turinį dėl galimos manipuliacijos ir apgaulės bei visada įsitikinti, ar interneto adresas yra teisingas.
„Buvo labai įdomu pamatyti, kaip Lietuvos kūrėjai suteikė pavidalą iššūkiui atpažinti melagingas naujienas. „Meta“ imasi ryžtingų veiksmų sumažinti dezinformacijos sklaidą visose platformose. Svarbi šio proceso dalis – visokeriopa pagalba mūsų vartotojams.
Norime įpratinti visuomenės narius imtis veiksmų pastebėjus melagienas ir manome, kad toks bendradarbiavimas padės žmonėms lengviau apsispręsti, ką jie nori skaityti, kuo tikėti ir kuo dalintis – tiek internete, tiek ir kasdieniame gyvenime“, – kalba „Meta“ viešosios politikos vadovė Lietuvai Vitnija Saldava.
„Kiekvienam iš mūsų svarbu žinoti, ką daryti susidūrus su melagienomis. Būtina tikrinti informacijos šaltinius ir turėti omenyje, kad dalis tame pačiame tekste išdėstytų faktų gali būti teisingi, o kiti – iškraipyti. Savo anamorfinio stiliaus kūriniais aš bandau perteikti melagingų naujienų kompleksiškumą. Kartais norint suprasti realybę reikia į ją pažvelgti iš kitos perspektyvos“, – sako menininkė Jolita Vaitkutė.
Kaip „Meta“ kovoja su dezinformacija Lietuvoje?
Dezinformacija arba klaidinančia informacija dažnai dalinamasi nesuprantant galimų grėsmių. Tai yra sudėtinga ir nuolat besikeičianti problema, tad greito ir paprasto sprendimo jai nėra.
„Meta“ šalina dezinformaciją, jei yra nustatoma, kad ji gali skatinti smurtą ar kelti žalą. Siekiant paneigti melagienas, bendradarbiaujama su nepriklausomais faktų tikrintojais. Atsižvelgus į jų atsiliepimus, melagienos sraute rodomos žemiau, kad jas pamatytų mažiau žmonių.
„Meta“ naudojama trečiųjų šalių faktų tikrinimo programa yra didesnė nei bet kurios kitos socialinių tinklų platformos. Neseniai buvo padidinti faktų tikrinimo pajėgumai Vidurio ir Rytų Europoje. Šiame regione prie programos prisijungė daugiau nei 20 naujų partnerių.
„Meta“ faktų tikrinimo partneriai Lietuvoje yra delfi.lt ir 15min.lt.