Sausio pabaigoje Europos Sąjungos (ES) vadovybė pareiškė, kad gali užblokuoti vokiečių-amerikiečių vakcinos „Pfizer/BioNTech“ eksportą į Didžiąją Britaniją, taip atsakydama į sutrikusį britų-švedų kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos tiekimą į ES. Tai išprovokavo „vakcinų karą“.
Tuo metu „AstraZeneca“ garantavo išlaikyti pažadėtas savo vakcinos tiekimo apimtis Didžiajai Britanijai. Kompanija paaiškino savo sprendimą tuo, kad jos kontraktas su ES buvo pasirašytas vėliau. Briuselyje neatmetama galimybė, kad dalį vakcinų, skirtų ES, kompanija parduoda už ES ribų.
Europos Sąjungoje gyvena per 453 mln. žmonių. Tuo metu joje kol kas vakcinuota tik 8,5 mln. – daugiausia gydytojai, socialiniai darbuotojai ir vyresnio amžiaus žmonės. Nuo koronaviruso pandemijos pradžios susirgusiųjų ES skaičius artėja prie 19 mln., mirė beveik 450 tūkst.
Europos Sąjungoje gyvena per 453 mln. žmonių. Tuo metu joje kol kas vakcinuota tik 8,5 mln. – daugiausia gydytojai, socialiniai darbuotojai ir vyresnio amžiaus žmonės.
Šiame kontekste ypatingai bauginančiai neseniai nuskambėjo korporacijos „Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso pareiškimas (ypač turint galvoje visas su jo asmeniu ir koronavirusu susijusias sąmokslo teorijas), kad jis yra įsitikinęs, jog pasaulis vargu ar išvengs kitos, dar vienos mirtinos ligos pandemijos – ir ji gali būti dešimt kartų sunkesnė, su 35 proc. siekiančiu mirtingumu. B.Gateso nuomone, koronavirusas nuo šiol taps mūsų kasdienybės dalimi, kaip stichinės nelaimės ar klimato kaita, net jeigu jo niūrios prognozės ir neišsipildytų:
„Mes nesame pasirengę kitai pandemijai. Mes nežinome, kada bus smogtas eilinis smūgis, ar tai bus gripas, ar dar kokia nors anksčiau nepažinta liga. Bet mes aiškiai suprantame, kad negalime leisti mūsų užklupti netikėtai. Kitos pandemijos grėsmė taip ir kabos virš mūsų, jeigu tik pasaulis nesiims priemonių užkirsti jai kelią.“
Akivaizdu, jog ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovai jaučia nerimą dėl to, kad niekaip nepavyksta sustabdyti pandemijos. „Be naujų mutacijų, bendras nuovargis nuo COVID-19 ir kalėdinių bei naujametinių švenčių pasekmės gali išprovokuoti baisią naujų ligos štamų „audrą“ ir sukelti eilinę bangą, iš pradžių Afrikoje, iš kur ji ims plisti toliau“, – pareiškė PSO Afrikos regiono direktorė Matshidiso Rebecca Moeti.
Sergamumas Afrikoje išaugo iki 175 tūkst. naujų atvejų per savaitę, o mirtingumas – iki 6,2 tūkst. Per pastarąjį mėnesį naujų ligonių skaičius ten išaugo 50 proc., lyginant su ankstesnėmis keturiomis savaitėmis.
10 svarbiausių kol kas neatskleistų koronaviruso SARS-CoV-2 paslapčių:
1. Kaip vis dėlto atsidaro virusas
Pagrindine hipoteze kol kas išlieka ta, kad SARS-CoV-2 mes gavome iš šikšnosparnių Kinijoje. Jų aplinkoje cirkuliuoja daugybė koronavirusų, ir kai kurie iš jų jau sukėlė epidemijų, pavyzdžiui, 2002 metais. Tačiau naujasis koronavirusas turėjo praeiti kelią per kitą gyvūnų rūšį, kad įgytų savybę užkrėsti žmones. Ir šio tarpinio šeimininko paieškos kol kas nėra sėkmingos.
Mėginiuose, paimtuose iš gyvūnų vadinamajame „šlapiajame turguje“ Uhane, kuris 2020 metų pradžioje buvo įvardintas kaip pradinis viruso perdavimo žmonėms taškas, jo aptikti nepavyko. Be to, nemažai mokslininkų daro prielaidą, kad virusas vis dėlto sukurtas dirbtinai ir „atsitiktinai išsprūdo“ iš žinomos laboratorijos tame pačiame mieste, o Kinijos valdžia viską suprato gerokai anksčiau, nei pranešė apie naują ligą likusiam pasauliui.
2. Kaip vis dėlto pasibaigs pandemija, jeigu tai įvyks
Daugelis medikų mano, kad, jei pasaulio valstybių vyriausybės, spaudžiamos daugelio aplinkybių, pasirinks „koegzistavimo su virusu“ strategiją, tai jau kitais metais sergamumo rodikliai daugelyje valstybių ženkliai pralenks atitinkamo 2020 metų laikotarpio rodiklius.
Visų pirma pavojus kiltų jaunimui, neturinčiam papildomų rizikos faktorių (ir dėl to negavusiam vakcinos). Tai gali priversti Europą pakeisti savo požiūrį ir pagaliau pradėti imti pavyzdį iš Azijos šalių, dar 2020 metų pradžioje per trumpą laiką apsisprendusių taikyti pačias griežčiausias, drakoniškiausias priemones viruso plitimui sustabdyti – net iki susirgusiųjų butų durų užkalimo ir totalios 24 valandų komendanto valandos įvedimo.
3. Koks vis dėlto yra mirštamumo lygis
Bendras mirštamumo nuo COVID-19 lygis kol kas svyruoja tarp 0,5 ir 1 procento nuo bendro užsikrėtusiųjų skaičiaus, tačiau mirštamumas tiesiogiai susijęs su pacientų amžiumi. Tarp aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių jis sudaro nuo 25 iki 50 procentų.
Tarp asmenų nuo 50 iki 70 metų jis siekia 10 procentų, ypač esant tokiems papildomiems sunkinantiems faktoriams kaip plaučių ir širdies ligos, diabetas arba nutukimas. O tokiomis ligomis serga beveik pusė to amžiaus grupės žmonių. Tarp gyventojų, nesulaukusių penkiasdešimties, mirštamumo lygis yra maždaug vienas atvejis iš tūkstančio, kas yra artima įprastų tipų gripo rodikliams.
4. Kaip vis dėlto dažniausiai perduodamas naujasis koronavirusas
Nuo 2020 metų vasaros buvo publikuotos kelios didelės studijos šia tema – tačiau vieno nenuginčijamo atsakymo nebuvo gauta. Dalis gydytojų yra įsitikinę, kad pagrindinis ligos perdavimo būdas – tai seilių lašeliai (pavyzdžiui, bučiuojantis ar naudojantis bendrais indais), o aerozolinis kelias (tai yra, jeigu ligonis čiaudi ar kosėja greta jūsų) vaidina tik antrinį vaidmenį.
Medicinos pasaulyje nėra ir vienybės dėl to, ar SARS-CoV-2 perduodamas per užkrėstus paviršius, ir kaip ilgai virusas ant jų lieka aktyvus ir gyvybingas.
5. Ar vis dėlto galima gydyti ligą ir kaip
Per metus medikai ant ligonių išbandė visus žinomus tinkamus vaistus, kuriais anksčiau gydė ir maliariją, ir pedikuliozę. Tarp jų net turinčius rimtą pašalinį poveikį – ir daugeliu atvejų be pastebimo teigiamo rezultato. Nuo chlorochino ir hidroksichlorochino iki deksametazono, ir nuo ivermektino iki kolchicino.
Tačiau kai kuriais atvejais vis dėlto buvo įrodyta, kad kai kada šie preparatai nepaaiškinamu būdu sumažina sunkios ir kritinės būklės pacientų mirtingumą bei invazinės mechaninės plaučių ventiliacijos, tai yra prijungimo prie dirbtinio kvėpavimo aparatūros būtinybę.
6. Kaip vis dėlto ilgai išlieka imunitetas
Tyrimai patvirtino, kad beveik 95 procentų žmonių, susirgusių COVID-19, organizmuose ima gamintis antikūnai, kurių skaičius priklauso nuo ligos sunkumo. Ir tie antikūnai po pusmečio gali būti aptinkami net pas lengviausia forma sirgusius asmenis. Tačiau medikai vis dar negali pasakyti, koks antikūnų skaičius yra būtinas, kad žmogus neužsikrėstų pakartotinai.
7. Kodėl vis dėlto vieni ligos atvejai yra labai sunkūs, o kiti atrodo visiškai nekalti
Per metus gydytojai padarė išvadą, kad klinikinis ligos eigos pablogėjimas priklauso nuo organizmo imuninės sistemos – tačiau prognozuoti tokią reakciją sunku.
Prieš kurį laiką pagrindine daugelio sirgusiųjų mirties priežastimi buvo laikoma vadinamoji „citokinų audra“, tai yra ypatingai didelis baltymų, atsakingų už signalų perdavimą ląstelėje uždegimo metu, aktyvumas. Tačiau dabar atsirado nauja versija, kad pagrindinį vaidmenį vaidina vadinamieji „autoantikūnai“, tai yra specifiniai antikūnai, nukreipti, kad ir kaip būtų keista, prieš savo pačių organizmą.
8. Ar virusas vis dėlto mutuoja pavojingai
2020 metų pabaigoje gydytojai Didžiojoje Britanijoje aptiko naują koronaviruso SARS-CoV2 mutaciją, kuri plinta didesniu greičiu ir verčia gyventojus būti atsargesnius. Naujas šio koronaviruso porūšis gali būti 70 procentų labiau užkrečiamas nei ankstesnis, tačiau, kaip tikina gydytojai, kol kas niekas nekalba apie tai, kad jis gali būti pavojingesnis mirtingumo arba ligos eigos sunkumo prasme.
O Pietų Afrikos Respublikoje praėjusių metų spalį buvo išaiškinta kita mutacija – štamas 501.V2. Dabar ši koronaviruso atmaina dominuoja visoje Pietų Afrikoje. Kiek jis taps pavojinga, kai išsiverš už regiono ribų?
Tuo metu vadinamosios „RNR vakcinos“, kurias dabar ir pradėjo vakcinavimui naudoti Vakarų pasaulyje, čia turi pranašumų, lyginant su kitomis: joms veikiant pagaminami antikūnai lengviau adaptuojasi prie naujų viruso štamų, jeigu iškyla būtinybė. Taip bent jau tikina vakcinų gamintojai. Beje, tuo pasižymi anaiptol ne visos vakcinų gamybos technologijos.
9. Kokį vaidmenį platinant ligą vis dėlto atlieka vaikai
Pavyzdžiui, Ženevos universiteto atliktas tyrimas su tūkstančiu vaikų ir paauglių nuo 0 iki 18 metų amžiaus įrodė: vyresnių nei 6 metų amžiaus vaikų užsikrėtimo lygis (23 procentai) pasirodė esąs beveik identiškas bendram gyventojų lygiui (22 procentai).
„Negalima tiesiog žiūrėti į patvirtintų atvejų tarp vaikų skaičių ir daryti išvadą, kad jie neužsikrečia. Vaikams dažniau išsivysto jokių simptomų neturinčios formos, be to vaikai gerokai rečiau testuojami, – tvirtina Ženevos universiteto populiacinės epidemiologijos laboratorijos vadovė Silvia Stringhini. – Lieka neatsakytas klausimas: koks realus vaikų indėlis į ligos platinimą visuomenėje?“
10. Ar vis dėlto galima užsikrėsti nuo naminių gyvūnų
Gyvūnų, tarp kurių buvo patvirtinta užsikrėtimo SARS-CoV-2 atvejų, rūšių sąrašas auga – jame jau yra šunys, katės, audinės, liūtai, tigrai ir gorilos. Tai liudija apie galimą infekcijos perdavimą iš žmogaus gyvūnams (vadinamoji atgalinė zoonozė), o taip pat apie ypatingą plėšrūnų, ypač kiauninių šeimos atstovų, jautrumą virusui.
Nors tyrimai rodo, kad tarp šunų ir kačių SARS-CoV-2 plinta labai ribotai, tačiau audinių fermose, ypač Danijoje, buvo užregistruoti reikšmingi židiniai, o dėl to teko išžudyti kelis milijonus šių žvėrelių.
