Sklypas, kuriame eksponuoja savo darbus
„Pirmąjį metavisatos sklypą nusipirkau 2020 m. liepą ir sumokėjau apie 1500 svaro sterlingų (1715 eurų). Nusipirkau jį tam, kad galėčiau eksponuoti savo darbus, taip pat rengti metavisatos renginius, kurie populiarintų mano ir kitų žmonių meną“, – BBC pasakojo menininkė Angie Taylor.
T.Angie iš Braitono savo sklype „Voxels“ pasaulyje pastatė dvi galerijas, pilnas keistų ir gražių skaitmeninių meno kūrinių, kurie parduodami už kriptovaliutas.
T.Angie virtualūs žemės sklypai yra maždaug nedidelio šeimos namo dydžio (jei palygintume juos su jos avataro dydžiu). Aukščiausias iš jų driekiasi per tris aukštus ir turi stogo terasą su baltai ir juodai dryžuota kelio sankryža.
Tačiau tikrąjį šio pasaulio mastelio pojūtį galima pajusiti iš oro. Virš menininkės galerijos matosi tūkstančiai vienodų žemės plotų, besitęsiančių iki pat horizonto.
„Voxels“ yra vienas iš dešimčių virtualių pasaulių, kurie save apibūdina kaip metavisatą. Tai klaidina, nes žmonės dažnai kalba apie „metavisatą“ taip, tarsi tai būtų tik viena, bendra erdvė. Tačiau kol viena platforma nepradės dominuoti arba kol šie skirtingi pasauliai nesusijungs, bendrovės pardavinėja žemę ir patirtį savo sukurtose versijose.
Metavisatų analitikų bendrovės „DappRadar“ tyrėjai teigia, kad vien per praėjusius metus virtualios žemės pirkimui buvo išleista 1,93 mlrd. dolerių vertės kriptovaliutų, iš jų 22 mln. dolerių išleista maždaug 3000 žemės sklypų „Voxels“.
„DappRadar“ gali tai stebėti, nes „Voxels“ sukurta remiantis „Ethereum“ kriptovaliutų sistema, kurioje, kaip ir visose virtualiose valiutose, kiekvienas sandoris registruojamas ir skelbiamas viešoje blokų grandinėje.
Vienas populiariausių pasaulių yra animacinis Decentralandas, pradėtas kurti 2020 m. Žemės sklypai jame parduodami už tūkstančius, o kartais ir milijonus dolerių. Tarp tų, kurie nusipirko žemės sklypus ir juose pastatė parduotuves, yra žinomų prekės ženklų, pavyzdžiui – „Samsung“.
Prabangių drabužių prekės ženklas „Philipp Plein“ taip pat turi maždaug keturių futbolo aikščių dydžio sklypą, kuriame, kaip tikisi, ilgainiui įsikurs metavisatos parduotuvė ir galerija.
Tačiau savininkas P. Pleinas sako, kad jo mama nėra įsitikinusi jo 1,5 mln. dolerių vertės pirkiniu.
„Mama man paskambino ir paklausė: Ką tu padarei? Kodėl? Ar tu išprotėjai, kodėl išleidai tiek pinigų?“, – sakė jis.
P.Pleinas daugiau nei metus internete pardavinėjo prekes 24 skirtingomis kriptovaliutomis. Anksčiau 2022 m. jis atidarė naują parduotuvę Londono Old Bond Street gatvėje, kurioje pardavinėjo drabužius ir kai kuriuos nepakeičiamus žėtonus (NFT) mainais į kriptovaliutas, tokias kaip „Bitcoin“ ir „Ethereum“.
Jis sako, kad parduotuvės atidarymas padėjo jam daugiau sužinoti apie metavisatą: „Žengiau drąsiai, išleisdamas tiek daug pinigų žemės sklypui. Tačiau pagalvojau, kad su savo prekės ženklu praleidau daugiau nei 24 metus ir ką turėčiau daryti, jei pradėčiau iš naujo?“
Tačiau, apskritai krentant kriptovaliutų vertei, „Dapp Radar“ teigia, kad metavisatos nekilnojamojo turto vertė yra beveik vienerių metų žemumoje.
„Adidas“, „Atari“, „Ubisoft“, „Binance“, „Warner Music“ ir „Gucci“ yra tik kelios tarptautinės bendrovės, perkančios žemę ir kuriančios patirtį, kad galėtų parduoti ir reklamuoti savo produktus ir paslaugas metavisatoje.
„Gucci“ taip pat pastatė „Roblox“, kuri kartu su kitomis didelėmis žaidimų platformomis, tokiomis kaip „Minecraft“ ir „Fortnite“, laikoma labiausiai paplitusia iš pradedančiųjų metaverslų.
„Gucci“ rankinė „Roblox“ perparduota už 350 000 „Robux“ arba maždaug 4115 dolerių. Tuo tarpu realybėje ta pati rankinė kainuoja 3400 dolerių.
Per metus nuo „Gucci Town“ paleidimo jame apsilankė daugiau nei 36 mln. lankytojų, o „Nike Land“ per 11 mėnesių sulaukė daugiau nei 25 mln. apsilankymų. „Gucci Town“ žaidėjai gali pirkti drabužius savo avatarams už tikrus pinigus, o „Nike Land“ gali įsigyti marškinėlius ir batus avatarams už taškus, gautus žaidžiant žaidimus.
Amsterdame įsikūrę tik skaitmeninės mados namai „The Fabricant“ gamina drabužius tik avatarams, kuria kolekcijas ir drabužius pagal užsakymą metavisatų lankytojams.
„Kai pradėjome, visi mus vadino bepročiais. Tačiau mes labai tikėjome idėja, kad ateityje žmonės nešios skaitmeninius daiktus“, – sakė viena iš įkūrėjų ir pagrindinė dizainerė Amber Jae Slooten.
Iki šiol rekordinis „Fabricant“ pardavimas yra skaitmeninė suknelė, už kurią gauta 19 000 JAV dolerių, nors ji buvo parduota kaip NFT – skaitmeninis meno kūrinys – ir nebuvo dėvima savininko avataro.
Bendrovė ką tik pritraukė 14 mln. dolerių investicijų.
J.Slooten įsitikinusi, kad, šiems virtualiems pasauliams vystantis, žmonės ateis ir lankysis vis dažniau/
„Tikrai atsiras masinė rinka, nes jei pagalvosite apie jaunąją kartą, ji jau žaidžia žaidimus. Jiems nėra skirtumo tarp virtualaus ir realaus“ – BBC teigė pašnekovė.
