Išsiaiškinti, kada, kas vyko – sudėtinga. Tačiau viską gali pakeisti meteoritas, prieš 11 milijonų metų iš Marso patekęs į Žemę, atskleidžiantis, kad mažiau nei prieš milijardą metų Marse buvo skysto vandens.
Marso praeities paslaptis
Remiantis nauja Lafajeto meteorito analize, mineralai jame susiformavo esant vandeniui prieš 742 mln. metų. Tai – tikras laimėjimas, rodantis, kad kartais Marse vis dar gali būti šiek tiek drėgna.
„Todėl šių mineralų pažinimas gali mums pasakyti, kada planetos geologinėje praeityje Marso paviršiuje ar šalia jo buvo skysto vandens“, – sako geochemikė Marissa Tremblay iš Purdue universiteto JAV.
Mokslininkai nemano, kad prieš 742 milijonus metų Marso paviršiuje buvo daug vandens, tačiau jo galėjo atsirasti tirpstant požeminiam ledui, vadinamam amžinuoju įšalu.
Susipažinti su mineralais, mokslininkai pabrėžia, gali būti šiek tiek sudėtinga, tačiau tobulėjant technologijoms daug kas tampa įmanoma.
Sumodeliavo meteorito kelionę į Žemę
Tyrėjai sugebėjo sumodeliuoti meteorito kelionę į Žemę, atsižvelgti į temperatūros pokyčius, kuriuos jis patyrė ir nustatyti, kokį poveikį tai turėjo mėginio amžiui.
„[Numatomą] amžių galėjo paveikti smūgis, išmetęs Lafajeto meteoritą iš Marso, kaitinimas, kurį Lafajetas patyrė per 11 milijonų metų, kai jis plūduriavo kosmose, arba kaitinimas, kurį patyrė Lafajetas, nukritęs į Žemę“, – sako M.Tremblay.
Vis dėlto, tyrimo metu nustatyta, kad nė vienas iš šių procesų neturėjo įtakos Lafajeto vandens aplinkos pokyčių amžiui.
Komanda taip pat nustatė, kad nauja data sutampa su padidėjusio ugnikalnio aktyvumo Marse laikotarpiu.
Marsas vis dar patiria geologinį aktyvumą
Naujausi „Mars InSight“ nusileidimo aparato stebėjimai atskleidė, kad Marsas vis dar patiria geologinį aktyvumą, įskaitant seisminius judesius ir šilumos srautą iš planetos vidaus, kas rodo, jog planeta yra daug aktyvesnė, nei manyta anksčiau.
Tačiau rezultatai turi įtakos ne tik mūsų supratimui apie Marsą. Komandos metodai turi platesnį Saulės sistemos supratimo potencialą, įskaitant atvirą klausimą, kaip Žemėje atsirado vandens prieš milijardus metų.
„Parodėme patikimą metodą, kuris leidžia nustatyti meteoritų mineralų pokyčius ir pritaikyti jį kitiems meteoritams bei planetoms, kad galėtume tiksliau nustatyti, kada galėjo būti skysto vandens“, – sako M.Tremblay.
Tyrimas buvo paskelbtas mokslo žurnale „Geochemical Perspectives Letters“.
