Meteorologai savo paskyroje „Facebook“ rašo, kad paprastas būdas tuo įsitikinti – paimti kiekvienos metų dienos šilumos ir šalčio rekordus bei išsifiltruoti tik tuos, kurie užfiksuoti šiame amžiuje (stipriai paveiktame globalaus šiltėjimo). Tą padarius, aiškiai matyti, jog šilumos rekordų yra kur kas daugiau nei šalčio. Santykis siekia 1 prie 4. Jeigu klimato kaitos greitis būtų lėtas (natūralios eigos), šis santykis būtų maždaug artimas 1 prie 1 (t. y. šilumos ir šalčio rekordai pasitaikytų beveik vienodu dažnumu).
Grafike galite matyti, kad iš 365 dienų net 193 dienų (53 % arba maždaug pusė) aukščiausios oro temperatūros rekordai buvo užfiksuoti šiame amžiuje (kurio dar net ketvirtadalis nepraėjo). Tuo tarpu, žemiausios oro temperatūros rekordai XXI a. fiksuojami kur kas mažiau, nes labai šaltų orų laikotarpiai pasitaiko rečiau nei labai šilti. Tik 49 dienų (iš 365) šalčio rekordai priklauso XXI amžiui t. y. vos 13 % arba maždaug septintadalis nuo visų esamų rekordų.
-
Derybose dėl klimato kaitos ES sieks, kad pasauliniu mastu būtų atsisakyta iškastinio kuro
-
Susitikimas dėl klimato kaitos nuostolių ir žalos fondo baigėsi be rezultatų
-
Energetikos agentūra: dėl didelio iškastinio kuro suvartojimo pasiekti JT tikslus yra sunku, bet įmanoma
-
2023 metai gali būti patys šilčiausi per visą stebėjimų istoriją: esame prie pat pavojingos ribos
Nemaža dalis šilumos rekordų neišsilaiko nei keleto metų, todėl paminėtas santykis 1:4 iš tikrųjų yra dar didesnis (kitaip sakant, šilumos rekordai šiais laikais kur kas dažnesni nei šalčio). Lietuvoje 2021 metais užfiksuoti 6 šilumos ir nė vieno šalčio rekordo, 2022 m. – 13 šilumos ir 1 šalčio, o 2023 m. – net 17 šilumos ir 4 šalčio rekordai.
