Tokias mintis šiandien vykusioje „Bendrystės su nevyriausybinėmis organizacijomis dienoje“ dėstė kompanijos „Microsoft“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Glodas.
Kompanija „Microsoft“ dalyvauja įvairiose kampanijose, kuriomis siekiama informuoti jaunimą, mokytojus ir tėvus apie interneto pavojus. Pasak M.Glodo, didžiausias iššūkis ir svarbiausia užduotis yra pasiekti vaikų tėvus.
Prisimindamas Lietuvą sukrėtusį įvykį, kai pažintis socialiniame tinkle „Facebook“ baigėsi nužudymu, M.Glodas akcentavo, jog informavimo srityje yra palikta daug spragų.
„Aš manau, kad technologijos šiandien suteikia visas galimybes naudotis internetu saugiai. Mes tiesiog jomis naudojamės nesaugiai“, – interviu 15min.lt sakė M.Glodas.
Aš manau, kad tam tikra karta jau yra prarasta. Atsiprašau, gal blogas žodis. Bet mes jų jau nebepakeisime, jie jau turi tai išgyventi, tokią paauglystės krizę.Pasak jo, naudodamiesi informacinių technologijų privalumais žmonės užmiršta saugumą, ir tarsi išeidami iš buvo palieka raktą po kilimėliu. „Mes nemokame saugiai naudotis technologijomis dėl to, kad didžiajai daliai visuomenės trūksta žinių apie tykančius pavojus“, – teigė M.Glodas.
Nors „nenulaužiamų“ technologijų, kaip ir neišlaužiamų durų, nėra. Tačiau itin patyrę programišiai paprastai nesitaiko į privačius vartotojus. Svarbiausia – suprasti, jog kitame laido gale gali sėdėti ne princas ant balto žirgo, nors taip rodytų vartotojo nuotrauka socialiniame tinkle.
„Konkrečiai kalbant, pavyzdžiui, apie vaikų saugumą, kur technologinės žinios kaip ir egzistuoja, bet dar trūksta tos tikrosios socialinės patirties, būtina pabrėžti tuos pavojus. Kartais vaikas neatsakingai žvelgia į bendravimą virtualiame pasaulyje ir, sakyčiau taip, „užsižaidžia“. Ir tuomet jis iš virtualaus pasaulio yra išviliojamas į tikrąjį pasaulį, kur jau pradeda tvyroti fiziniai pavojai“, – sakė pašnekovas.
„Prarastoji karta“
Taip pat tėvams būtina atkreipti dėmesį, jei vaikas tampa uždaras, slepiasi, vengia išsipasakoti. „Jei vaikas su kažkuo bendrauja ir jo virtualus bendravimas yra atsietas nuo tikrojo, realaus gyvenimo – tai jau pavojaus signalas. Jei jam neįdomu išeiti į lauką pažaisti su draugais krepšinį ar per gumytę pašokinėti – jau kažkas yra blogai. Mes taip pat matome problemą, kad atsiranda priklausomybė nuo kompiuterio“, – teigė M.Glodas.
Vis dėlto pasiekti vaikus tiesiogiai gali būti sudėtinga, jie į daugumą patarimų nekreipia dėmesio ar nevertina rimtai. Todėl svarbu informuoti tėvus, su kokiais pavojais gali susidurti jų atžalos ir kaip apie tai reikėtų kalbėti su vaikais.
„Aš manau, kad tam tikra karta jau yra prarasta. Atsiprašau, gal blogas žodis. Bet mes jų jau nebepakeisime, jie jau turi tai išgyventi, tokią paauglystės krizę. Bet mes turime bandyti kalbėtis su tais vaikais, kurie tik pradeda naudotis kompiuteriu. Kad jie pasitikėtų tėvais, kad jie pasipasakotų, kas vyksta, ką veikia ir kad tėvai galėtų protingai patarti apie pavojus“, – sakė M.Glodas.