Pradėkime nuo istorijos. Pirmoji „Natick“ koncepcija buvo stovas su serveriais plieniniame apvalkale, kuris buvo nuleistas į vandenyną, kad būtų galima išbandyti idėją.
Bandymas buvo sėkmingas ir „Microsoft“ įrodė, kad galima naudoti įprastus serverius, išdėstytus kompaktiškame korpuse, kurie panardinti 200 m gylyje vandenyne. Tai padidino atsako trukmę maždaug 1 ms (2 ms į abi puses).
Vaizdo įrašas iš eksperimentinio duomenų centro „Natick“:
Pirmoji „Natick“ versija buvo dislokuota prie Kalifornijos krantų ir per 105 darbo dienas įrodė šios idėjos gyvybingumą.
Po dvejų metų „Microsoft Research“ panardino 14 serverių stelažų prie Škotijos krantų. Šis regionas nebuvo pasirinktas atsitiktinai: būtent čia naudojama daugybė atsinaujinančių energijos šaltinių, todėl naujasis „Natick“ tapo dar ekologiškesnis.
Vaizdo įrašas apie antrosios kartos „Natick“:
Po daugiau nei metų antrosios kartos „Natick“ darbo „Microsoft“ pasidalino kai kuriais duomenimis. Kalbant apie energijos vartojimo efektyvumą, „Natick“ demonstruoja 1,07 PUE koeficientą, kuris yra labai mažas dabartiniam gamybiniam duomenų centrui. Žemas PUE reiškia mažesnes eksploatavimo išlaidas, be to, daro „Natick“ ekologiškesniu. Įprastas antžeminis duomenų centras sunaudoja 4,8 litro vandens vienai kWh, o „Natick“ nenaudoja vandens darbui, tačiau naudoja jį kitaip. Ginčai su ekologais dėl vandenyno šildymo ir poveikio aplinkai nesibaigė konstruktyviomis išvadomis, tačiau „Microsoft“ tikina, kad „Natick“ poveikis aplinkai yra nereikšmingas. Šis aspektas ypač aktualus šalims, kuriose trūksta vandens, o duomenų centrų aušinimas tampa rimta problema.
„Natick“ cilindrinis korpusas pasižymi vakuumine hermetizacija, o tai reiškia, kad serveriuose ir IT įrangoje nėra daug kenksmingų veiksnių, tokių kaip drėgmė ir dulkės. Be to, atsižvelgiant į tai, kaip gerai vanduo sugeria šilumą ir kokie dideli yra vandenynai, galima teigti, kad 200 metrų gylyje duomenų centre bus palaikoma pastovi temperatūra be antžeminiams duomenų centrams būdingų temperatūros svyravimų. Tai ypač aktualu karštuose regionuose, kur aušinimo sistemas tenka naudoti intensyviau. „Natick 2“ buvo sukurtas veikti penkerius metus be techninės priežiūros.
Taigi ką „Microsoft“ gali pasiūlyti šiuo metu?
Trečiosios kartos „Natick“ yra sudarytas iš grupės cilindrinių gaubtų, pritvirtintų ant didelio plieninio rėmo, kuriame nutiesti komunikaciniai ir maitinimo kabeliai. Bendras sistemos dydis yra daugiau nei 90 m. Kiekvienoje konstrukcijos pusėje prijungtos balasto cisternos, skirtos transportavimo ir montavimo palengvinimui. „Natick 3“ sudaro 12 cilindrinių korpusų. Bendra sistemos galia siekia 5 MW, o prireikus galima pastatyti ir didesnes struktūras, nes konstrukcija yra modulinė ir leidžia lengvai paskirstyti galią, jei reikia.
„Microsoft“ nėra vienintelė įmonė, vykdanti plėtrą povandeninių duomenų centrų srityje. Tuo užsiima „Nautilus Fata Technologies“ ir keletas mažesnių startuolių, tačiau jie yra tik pačioje kelionės pradžioje ir neturi patirties pramoniniame duomenų centrų eksploatavime. Aišku viena: ši kryptis vystysis ir artimiausiu metu pamatysime ne vieną tokį sprendimą.