Karšto šokolado efektas
Karšto šokolado efektas, dar vadinamas alasono efektu, yra bangų mechanikos reiškinys, kai į karšto skysčio puodelį įpylus tirpių miltelių paaukštėja garsas, girdimas bakstelėjus į puodelį.
Pirmą kartą jį 1980 m. užfiksavo Frankas Crawfordas iš Lorenso Berklio laboratorijos. Iš pradžių efektas buvo pastebėtas gaminant karštą šokoladą ar tirpią kavą. Taigi todėl gavo tokį pavadinimą.
Manoma, kad efektas atsiranda dėl to, kad iš pradžių į skystį patekę dujų burbuliukai sumažina garso greitį skystyje ir taip sumažina dažnį. Kai burbuliukai išsisklaido, garsas skystyje sklinda greičiau ir dažnis padidėja.
Efektą galima stebėti į puodelį įpylus karšto pieno arba karšto vandens, įmaišius šokolado miltelių ir šaukštu bakstelėjus į puodelio dugną. Stuksenimo aukštis palaipsniui didės be jokio ryšio su stuksenimo greičiu ar jėga. Vėliau maišant tą patį tirpalą (neįdėjus daugiau šokolado miltelių), stuksenimo aukštis vėl palaipsniui sumažės, o po to vėl padidės. Šį procesą galima kartoti keletą kartų, kol bus pasiekta pusiausvyra.
Žioplumo efektas
Žioplumo efektas (angl. Pratfall effect) teigia, kad žmonės, kurie laikomi kompetentingais, tampa labiau simpatiški, kai padaro kasdienę klaidą, o vidutiniškai atrodantys asmenys, net ir padarę tą pačią klaidą, tampa mažiau simpatiški. Pirmą kartą šį efektą 1966 m. ištyrė socialinis psichologas Eliotas Aronsonas.
Snobo efektas
Šis efektas apibūdina reiškinį, kai turtingesni žmonės pradeda mažiau pirkti kai kurių prekių ar net visai nustoja jas pirkti vien dėl to, kad tas prekes taip pat gali įsigyti kitų socialinių sluoksnių žmonės.
Dėl šio reiškinio turtingesnių žmonių vartojimo kreivė yra žemiau tipiško pirkėjo ir jos kritimo tendencija yra greitesnė.
Įdomus šio efekto pavyzdys: prieškario Lietuvoje, turtingesnių vyrų žmonos ėmė pastebėti, kad ir paprastų valstiečių vaikai atvedami į bažnyčią su sandalais ar batukais. Todėl kai kurios vaikus į bažnyčią ėmė vesti basus.
IKEA efektas
IKEA efektas – tai kognityvinis šališkumas, kai vartotojai neproporcingai aukštai vertina savo pačių sukurtus produktus.
2011 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žmonės buvo pasirengę mokėti 63 proc. daugiau už baldus, kuriuos patys surinko, nei už analogiškus iš anksto surinktus daiktus, vien dėl to, kad nesurinkti baldai buvo perkami iš IKEA parduotuvės.
IKEA efektą nustatė ir įvardijo Michaelas I.Nortonas iš Harvardo verslo mokyklos, Danielis Mochonas iš Jeilio universiteto ir Danas Ariely iš Djuko universiteto, kurie paskelbė minėto tyrimo rezultatus.
Pieno jūros efektas
Ne, tai niekaip nesusiję su pienu. Pieninės jūros (angl. Milky sea) efektas yra švytintis reiškinys vandenyne, kai dideli jūros vandens plotai (iki 16 000 km2) atrodo permatomai švytintys (įvairiais mėlynais atspalviais). Tokie reiškiniai naktį švyti pakankamai ryškiai, kad būtų matomi iš aplink Žemę skriejančių palydovų.
1915–1993 m. užfiksuoti 235 šio reiškinio atvejai daugiausia Indijos vandenyno šiaurės vakaruose ir netoli Indonezijos krantų. Švytėjimas koncentruojasi vandenyno paviršiuje ir netolygiai pasiskirsto visame vandens sluoksnyje.
Mokslininkai mano, kad šis reiškinys atsiranda dėl bioluminescencijos – gyvų organizmų gaminamos ir skleidžiamos šviesos.
Espresso kremo efektas
Medžiagų moksle espresso kremo efektas yra analogiškas paviršinio medžiagos pakitimo modelis. Pakitimo procesai, tokie kaip atmosferos poveikis, gali paveikti medžiagos fizikinį pobūdį ir cheminę sudėtį prie paviršiaus, nedarydami poveikio po juo esančiai terpei. Padidėjęs porėtumas gali padidinti šviesos lūžį, difuzinį atspindį ir sklaidą, dėl to medžiagos paviršius tampa ryškesnis.
Dėl šių padidėjusių dujų ir kietojo kūno sąsajų, senovinės keramikos paviršiai gali atrodyti šviesesni, nei buvo iš pradžių.
Kokteilių vakarėlio efektas
Kokteilių vakarėlio efektas – tai smegenų gebėjimas sutelkti klausos dėmesį į tam tikrą dirgiklį, filtruojant kitus dirgiklius. Pavyzdys – kai vakarėlio dalyvis gali sutelkti dėmesį į vieną pokalbį triukšmingame kambaryje. Klausytojai geba atskirti skirtingus dirgiklius į skirtingus srautus, o vėliau nuspręsti, kurie srautai jiems aktualiausi.
Būtent šis efektas leidžia daugumai žmonių „įsijungti“ į vieną balsą ir „išjungti“ visus kitus. Šis reiškinys dažnai apibūdinamas kaip „selektyvus dėmesys“ arba „selektyvi klausa“.
Nesugebėjimas taip atskirti stimulų kartais vadinamas kokteilių vakarėlio problema arba kokteilių vakarėlio kurtumu.
Bembio efektas
Turbūt visi esame skaitę pasaką ar matę filmuką apie stirniuką Bembį. Šis efektas, pavadintas jo vardu, apibūdina emocinis poveikį, kurį sukelia gyvūnų, kuriuos visuomenė laiko žaviais, žudymas.
Šis efektas pasireiškia tuo, kad yra prieštaraujama mielai atrodančių gyvūnų žudymui, tačiau pritariama mažiau mielesnių ar ne tokie gražų gyvūnų (pvz., kiaulės) kankinimui.
Terminas, reiškiantis tariamą antropomorfizmo formą, yra įkvėptas Walto Disney'aus 1942 m. animacinio filmo „Bembis“ (angl. Bambi), kuriame emocinis kulminacijos taškas yra pagrindinio veikėjo elniuko Bembio motinos mirtis nuo medžiotojo rankos.
Bembio efektą patvirtina ir 2008 m. atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad, norint padėti agresyvesniems ir nedraugiškiems laukiniams gyvūnams tapti labiau mylimiems ir ginamiems, reikėtų sukurti daugiau smagių animacinių filmukų su jais.
