Mikroorganizmai prisitaiko prie taršos: evoliucionuoja taip, kad galėtų valgyti plastiką

Tyrimo duomenimis, viso pasaulio vandenynų ir dirvožemio mikrobai evoliucionuoja taip, kad galėtų valgyti plastiką.
Plastikas
Plastikas / 123rf nuotr.

Reikšmingai didėjanti tarša

Tai pirmasis didelio masto pasaulinis bakterijų potencialo plastiko skaidyme įvertinimas. Tyrimo metu nustatyta, kad vienas iš keturių tirtų organizmų turi tinkamą fermentą plastiko skaidymui. Mokslininkai taip pat nustatė, kad jų aptiktų fermentų skaičius ir rūšis atitiko skirtingose vietovėse esančių plastiko atliekų kiekį ir rūšį.

Atlikus tyrimą buvo patikrinta daugiau kaip 200 mln. genų, rastų iš aplinkos paimtuose DNR mėginiuose. Juose aptikta 30 tūkst. skirtingų fermentų, kurie gali skaidyti 10 plastiko rūšių, praneša „The Guardian“.

Mokslininkai teigė, kad rezultatai „įrodo plastiko taršos poveikį pasaulinei mikrobų ekologijai“.

Kasmet į aplinką išmetama milijonai tonų plastiko. Labai svarbu mažinti naudojamo plastiko kiekį, taip pat tinkamai surinkti ir apdoroti atliekas.

Tačiau šiuo metu daugelį plastiko atliekų sunku suskaidyti ir perdirbti. Naudojant fermentus, kurie greitai suskaido plastiką į sudedamąsias dalis, iš senų produktų būtų galima gaminti naujus gaminius ir taip sumažinti pirminio plastiko gamybos poreikį. Naujuose tyrimuose pateikiama daug naujų fermentų, kuriuos reikia ištirti ir pritaikyti pramoniniam naudojimui.

„Radome daugybę įrodymų, patvirtinančių faktą, kad pasaulinio mikrobiomo plastiko skaidymo potencialas stipriai koreliuoja su aplinkos užterštumo plastiku matavimais – tai reikšmingas įrodymas, kaip aplinka reaguoja į jai daromą spaudimą“, – „The Guardian“ sakė Švedijos Čalmerso technologijos universiteto profesorius Aleksejus Zelezniakas.

Nerimą keliantys skaičiai

Mokslininkai teigė, kad per pastaruosius 70 metų išaugusi plastiko gamyba – nuo 2 mln. tonų iki 380 mln. tonų per metus – suteikė mikrobams laiko evoliucionuoti ir susidoroti su plastiku.

„Microbial Ecology“ paskelbtas tyrimas pradėtas nuo 95 mikrobų fermentų duomenų sudarymo. Šie mikrobai jau buvo žinomi kaip plastiką skaidantys, o jų dažnai randama šiukšlynuose ir panašiose vietose.

123RF.com nuotr./Plastikas
123RF.com nuotr./Plastikas

Tada komanda panašių fermentų ieškojo kitų tyrėjų paimtuose aplinkos DNR mėginiuose iš 236 skirtingų pasaulio vietų.

Vandenyno mėginiuose, paimtuose 67 vietose ir trijuose skirtinguose gyliuose, rasta apie 12 tūkst. naujų fermentų. Rezultatai parodė, kad giliau esančiuose vandenynuose yra nuosekliai didesnis skaidančių fermentų kiekis, o tai atitinka didesnį plastiko užterštumo lygį, kuris, kaip žinoma, yra žemesniuose gyliuose.

Dirvožemio mėginiuose, paimtuose iš 169 vietų 38 šalyse ir 11 skirtingų buveinių, rasta 18 tūkst. plastiką skaidančių fermentų. Žinoma, kad dirvožemyje yra daugiau plastiko su ftalatų priedais nei vandenynuose, todėl tyrėjai nustatė, kad žemės mėginiuose yra daugiau fermentų, veikiančių šias chemines medžiagas.

Mokslininkai teigė, kad beveik 60 proc. naujų fermentų nepriklauso jokioms žinomoms fermentų klasėms, o tai leidžia manyti, kad šios molekulės ardo plastiką anksčiau nežinomais būdais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų