Milžiniški planai
Isaacmanas, kuris savo turtus susikrovė per mokėjimų apdorojimo įmonę „Shift4 Payments“, praėjusių metų rugsėjo mėn. finansavo visą „SpaceX Crew Dragon“ keleivių misiją, pavadintą „Inspiration4“.
15min primena, kad su šia misija tris dienas aplink Žemę kosmose skriejo ir Lietuvos vėliava.
Dabar atrodo, kad J.Isaacmanas planuoja savo misiją „Inspiration4“ pakartoti dar kelis kartus ir vis didesniu mastu, rašo „Washington Post“.
Trys jo nupirkti skrydžiai apima dvi „SpaceX“ „Crew Dragon“ misijas, kurių metu būtų skrendama į itin aukštas orbitas aplink Žemę. Per pirmąją „Crew Dragon“ kelionę, pavadintą „Polaris Dawn“, J.Isaacmanas planuoja skristi dar kartą. Likusias vietas jis užpildys dviem „SpaceX“ darbuotojomis – Sarah Gillis ir Anna Menon, taip pat Skotu „Kiddu“ Poteetu, buvusiu karinių oro pajėgų pilotu, kuris buvo „Inspiration4“ misijos vadovas. Be to, skrydis taip pat būtų dar viena lėšų rinkimo galimybė St.Jude ligoninei.
J.Isaacmanas ir „SpaceX“ neatskleidė, kiek buvo sumokėta už skrydžius, nors ši suma lengvai galėjo siekti kelis šimtus milijonų dolerių. Milijardierius taip pat niekad nepasakė, kiek kainavo „Inspiration4“ misija, išskyrus tai, kad kaina buvo mažesnė nei 200 mln. dolerių.
Jei skrydis bus sėkmingas, juo būtų pakilta į didžiausią aukštį, į kurį kada nors buvo pakilusi „SpaceX“ kapsulė „Crew Dragon“.
Milijonierius teigia, kad „Polaris Dawn“ skrydis nuskris „toliau į kosmosą nei žmonės buvo nukeliavę nuo tada, kai paskutinį kartą vaikščiojome Mėnulyje“, – sakė jis laidai „Today Show“. Iki šiol „Crew Dragon“ skraidė tik pirmyn ir atgal iš žemos Žemės orbitos.
Pagrindinė „SpaceX“ „Crew Dragon“ paskirtis – gabenti NASA astronautus ir krovinius į Tarptautinę kosminę stotį ir iš jos. Pirmąją NASA astronautų įgulą „SpaceX“ šia transporto priemone skraidino 2020 m. gegužę, o per pastaruosius kelerius metus – dar keletą įgulų, rašo „The Verge“.
Pasivaikščios ir kosmose
Skrydžiai „Crew Dragon“ turėtų būti pirmtakų misijos, skirtos išbandyti žmonių keliones į giliąją kosmoso erdvę su „SpaceX“ ir kartu išbandyti kai kurias naujas galimybes.
Pirmuoju skrydžiu, kuris galėtų įvykti iki šių metų pabaigos, bus siekiama nusiųsti keturių asmenų įgulą toliausiai į kosmosą per 50 metų ir bus surengtas pirmasis privačių piliečių išėjimas į atvirą kosmosą, – išskirtiniame interviu laikraščiui „The Washington Post“ sakė J.Isaacmanas. Antrasis skrydis taip pat būtų vykdomas „SpaceX“ erdvėlaiviu „Dragon“ – transporto priemone, kuria dabar NASA remiasi skraidindama astronautus į Tarptautinę kosminę stotį.
Įgula kosmose taip pat išbandytų „SpaceX“ lazeriu pagrįstą palydovinio ryšio technologiją „Starlink“.
Galiausiai šių misijų kulminacija bus pirmasis įgulos skrydis „Starship“ transporto priemone – milžiniška raketa, kurią „SpaceX“ kūrė pastaruosius kelerius metus, kad galėtų nugabenti dideles įgulas į Mėnulį ir galiausiai į Marsą. Tačiau J.Isaacmanas gali šiek tiek palaukti savo paskutinės „Starship“ misijos, nes ši transporto priemonė vis dar kuriama ir dar net nebuvo pakilusi į kosmosą.
Per 2020 ir 2021 m. bendrovė su „Starship“ atliko kelis skrydžio dideliame aukštyje bandymus, išleisdama transporto priemonę į beveik 10 km. aukštį ir bandydama ją nutupdyti atgal ant žemės. Šių bandymų metu „Starship“ sėkmingai nusileido tik vieną kartą ir nesprogo.
„SpaceX“ siekia, kad „Starship“ į orbitą pakiltų dar šiais metais, nors bandomieji skrydžiai iš dalies priklauso nuo to, ar Federalinė aviacijos administracija suteiks „SpaceX“ leidimą paleisti „Starship“ iš bendrovės Pietų Teksaso paleidimo centro, rašo „The Verge“.
Tačiau net jei „SpaceX“ šiais metais išves „Starship“ į orbitą, bendrovė dar turi atlikti daugybę darbų prieš išskraidindama žmones su šia transporto priemone į atvirą kosmosą. Įmonė turi sukurti gyvybės palaikymo sistemas, išsiaiškinti, kaip kosmose pildyti transporto priemonę degalais, ir įrodyti, kad sugrįžę iš tolimo kosmoso žmonės gali nusileisti Žemėje. Tikėtina, kad laukia ilgi metai tobulinimo darbų.
