Nors šį genetiškai modifikuotų uodų į natūralią aplinką paleidimo planą jau patvirtino JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA), tačiau „The Conversation“ kalbinti biologai, ekologai ir kiti gamtos tvarumo tyrėjai yra susirūpinę.
Jie mano, kad šis planas dar nėra pakankamai išanalizuotas ir neįvertintos visos galimos grėsmės natūralios gamtos ekosistemoms.
Teoriškai planas atrodo gana paprastas ir juo siekiama elementaraus tikslo. Genetiškai modifikuoti uodai paplistų po natūralias aplinkas ir sumažintų vietines uodų populiacijas.
Mokslininkai sukūrė nevaisingas uodų veisles (vedami palikuonys neišsivysto iki galutinės formos), tad jų paleidimas į aplinką galėtų drastiškai sumažinti uodų populiaciją. O tuo pačiu ir rizikas užsikrėsti jų platinamomis ligomis, tokiomis kaip Zikos ir Dengės virusais.
Ši koncepcija puikiai veikia laboratorinėmis sąlygomis, tačiau, kai ji buvo išbandyta Brazilijoje, viskas pakrypo netikėta linkme.
Modifikuoti uodai nelabai kryžminosi su natūralia uodų populiacija ir po gana trumpo laiko išsivystė ypač atsparūs genetiniai uodų hibridai, kuriuos išnaikinti yra dar sunkiau.
Šiuo atveju mokslininkai baiminasi, kad nepasikartotų Brazilijos scenarijus, ir yra susirūpinę, kad EPA nenustatė pakankamai griežtų priemonių, leidžiančių nuolat stebėti ir kontroliuoti „Oxitec“ eksperimentą bei, esant reikalui, iškart užkirsti kelią netyčinei vietinių ekosistemų žalai.
Mokslininkai ragina EPA imtis konkrečių priemonių, įskaitant leidimą prieiti prie genetiškai modifikuotų organizmų registro, kad mokslininkai galėtų geriau suprasti, kas čia vyksta.
„Genų inžinerija žmonėms suteikia beprecedentę galimybę keisti biologinio pasaulio struktūrą. Tačiau, nepaisant spartaus ir entuziastingo genų inžinerijos progreso, ekologinės sistemos, kurias galėtume pakeisti, išlieka nepaprastai sudėtingos ir nepakankamai ištirtos“, – tvirtina mokslininkai.
