Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose ozono sluoksnio skylė kėlė rimtų grėsmių aplinkos apsaugai. Po dešimtmečius trukusių chlorofuoro anglies pumpavimo į atmosferą – per aerozolį ar senus šaldytuvus - mokslininkai ėmė pastebėti, kad ozono sluoksnis tapo kur kas plonesnis.
Kad išspręstų problemą dauguma šalių 1987-aisiais pasirašė Monrealio protokolą, kuris turėjo padėti sumažinti ozono sluoksnį slopinančių chemikalų kiekį atmosferoje.
Pirmą kartą mokslininkai ozono skylės padidėjimą pastebėjo aštuntojo dešimtmečio viduryje ir nuo tada Antarktidoje kiekvieną spalio mėnesį, kai ten dažniau ima šviesti Saulė, atliko ozono sluoksnio matavimus.
Chlorinas ozono sluoksnį naikina tuomet, kai yra saulės šviesai ir šaltiems vėjams palankios sąlygos.
Dabar pastebėta, kad nuo piko 2000-aisiais ozono skylė susitraukė 4 mln. kvadratinių kilometrų. Dėl Čilės ugnikalnio išsiveržimo ozono skylė pernai vėl padidėjo rekordiškai, tačiau progresas palaipsniui vyksta toliau.
