Šįkart australiškasis „Boeing“ padalinys, aktyviai bendraudamas su karališkosiomis Australijos oro pajėgomis, pristatė naujovišką karinį droną – „Loyal Wingman“ pilną ateities sprendimų.
Pažvelgus į pirmuosius bepiločio orlaivio vaizdus, jį galima sumaišyti su penktos kartos naikintuvų. Mažesnis radaruose paliekamas pėdsakas nemaišo, tačiau „Loyal Wingman“ (liet. Lojalus draugužis) nėra kuriamas kaip karinis ar juo labiau solo misijas vykdysiantis aparatas.
Norint geriau suprasti jo būsimą vaidmenį, reikia geriau suprasti oro pajėgų veikimo principus. Įprastai kariniai lėktuvai neskraido po vieną. Tokia formuotė istoriškai susiklostė nuo pačių pirmųjų oro kovų. Esant bent keliems draugiškiems lėktuvams, lengviau nuvyti prie uodegos prikibusius persekiotojus.
Šiuolaikinėje karyboje veikimas būryje turi kitokių privalumų. Vienas jų – aplinką skenuoja daugiau sensorių, kurie gali geriau aptikti priešininko buvimo signalus.
Kitas dalykas – moderni ginkluotė, kaip kad išmaniosios bombos. Dauguma jų gali pačios koreguoti savo skriejimo trajektoriją padidinant šansus nukristi būtent ten kur taikomasi. Tačiau norint pasiekti tokį taiklumą, reikia tikslingo privedimo iki taikinio, pavyzdžiui lazerio spinduliu.
Idealioje situacijoje, šitai padarytų žemėje esančios pajėgos arba atsiųstas stebėjimo dronas. Tačiau greitai besikeičiančioje situacijoje užduotį gali atlikti ir du lėktuvai tuo metu esantys ore. Vienas vizualiai randa taikinį, jį žymi savo siunčiamu signalu. Kitas naikintuvas manevruoja į patogesnę paleidimui padėtį.
Aktyvus ir pasyvus oro erdvės skenavimas, stebėjimo misijos, nutaikymo ir net gi galutinio priešų sunaikinimo funkcijos jau senai nebeskamba kaip ateities technologijos. Tą atlieka jau esami aparatai. Visiškai nelydimi įprastinių naikintuvų, kur padaryta pažanga?
Labai teisingas klausimas. Labai atviras atsakymas, kone visi šiuolaikiniai bepiločiai užduotis atlieka pagal žmonių komandas. Neretai siunčiamas iš už pusės Žemės rutulio. Signalo vėlavimas gali siekti net kelias minutes. Todėl bepilotis prieš žmogaus valdomą naikintuvą kone bevertis. „Draugužis“ bus lyg jį vedančio naikintuvo šešėlis, t.y jam beveik nereiks žmogiškųjų komandų kaip elgtis skrydžio metu.
Ketvirtos, o dabar jau pasirodę penktos kartos, naikintuvai nebėra tik užduotį atliekančios mašinos. Tai stipriai kompiuterizuotos platformos besidalinančios gausybe surenkamų duomenų. Jų tiek, kad teoriškai vienas lėktuvas gali kone valdyti kitus. Tokiu principu tikimasi veiks didelė dalis oro pajėgų. Kone kiekvienas naikintuvas turės nuo vieno iki 16 ar daugiau lydinčiųjų dronų, kurie nudirbsiančių didžiąją darbo dalį, pilotui stebint situaciją iš saugaus atstumo.
„Autonomija yra svarbus elementas, kaip ir dirbtinio intelekto įtraukimas. Sukombinuoti kartu leidžia mums paremti dabar esančias pajėgas“, komentavo Jerad Hyes, „Boeing“ vyresnysis direktorius autonominės aviacijos sričiai.
Tikimasi, kad naikintuvo pilotams jis bus užduotis palengvinantis aparatas. Tiesa kol kas jo praktinis veikimas išbandytas tik simuliatoriuose. Pirmasis tikrojo gaminio skrydis turėtų įvyti dar šiais metais.
Programa buvo anonsuota 2019 metų pradžioje. Per mažiau nei dvejus metus sukurtas pilnai funkcionuosiantis bepilotis yra beprecedentis įvykis šiuolaikinėje aviacijoje. Įprastai kūrimo procesai užtrunka ne vienerius metus. Testavimo fazė, galutinė gamyba dar kone tiek pat.
Šįkart tikimasi dalį proceso praleisti. Gali būti, kad jau testuojamo bepiločio degalų papildymo drono „MQ-25 Stingray“ technologijos veikia taip kaip tikėtai. Todėl įmonė ryžtasi praleisti autonominio valdymo testavimo fazę. Iškart [ereiti prie aukštesnio lygmens, kuomet aparatas turės teisingai suprasti jam perduodamas naikintuvo veiksmų ataskaitas.
Šiuo metu žinoma palyginti nedaug apie projektą. „Boeing“ pateiktais duomenimis, šis dronas bus surenkamas Australijoje, iš vietoje gaminamų didelių kompozicinių detalių su nedideliu kiekiu judančių dalių (vos 4) skirtų jo valdymui ore.
11,7 metro ilgio orlaivis turės keičiamą nosį, kuri bus modulinės konstrukcijos tipo. Kiekvienoje nosyje bus sumontuoti konkrečiam darbui reikalingi prietaisai. Taip vos keli dronai galės būti itin universalūs priskirtoms užduotims.
Vienintelė karti piliulė šioje istorijoje, kad kol kas „Boeing“ projektu susidomėjusi tik Australija. JAV oro pajėgos labiau tiki konkurentų iš „Kratos Defense“ kuriamu „XQ-58A Valkyria“ projektu. Projekto atsiperkamumo skirtumas didelis.
Australai pasiryžę į projektą investuoti 40 milijonų Australijos dolerių (26 milijonai eurų). Norėtų įsigyti tik tris dronus. Tuo tarpu JAV, į konkurentų projektą jau investavo 40,8 milijono dolerių (37 milijonai eurų), be to pasiryžę pirkti iki 30 vnt. pagamintų bepiločių. Tačiau skmingai vystomas australų projektas vis dar galėtų pakeisti esamus sprendimus.
