Technologijos, mokslas ir politika yra esminiai Mėnulio lenktynių veiksniai, ir naujienų agentūra AFP apžvelgia naujausią šalių pažangą.
Didysis Kinijos šuolis
Kinija planuoja iki 2030 metų į Mėnulį nusiųsti misiją su įgula ir planuoja ten pastatyti bazę.
Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika investavo milijardus dolerių į savo karinę kosmoso programą, siekdama pasivyti Jungtines Valstijas ir Rusiją.
2003 metais Kinija tapo trečiąja šalimi, į orbitą iškėlusia žmones, o „Tiangong“ yra jos kosminės programos, pagal kurią taip pat buvo išleisti aparatai tyrinėti Marso ir Mėnulio paviršių, perlas.
2019 metais tolimojoje Mėnulio pusėje nusileido nepilotuojama raketa „Chang'e-4“, o 2020-aisiais Kinijos vėliavą ten iškėlė kita robotų misija, pasiųsta į artimąją Mėnulio pusę.
Iš Mėnulio į Žemę buvo atgabenti uolienų ir dirvožemio mėginiai – pirmą kartą per daugiau nei keturis dešimtmečius.
