Tam, kad pastatytų piramides, egiptiečiai per dykumą turėjo atgabenti sunkius akmenis ir statulas. Sunkūs objektai buvo dedami ant rogių, kurias darbininkai tempdavo per smėlį. Mokslininkai iš Amsterdamo universiteto tikina, kad greičiausiai smėlis priešais roges būdavo sušlapinamas.
Per drėgną dykumą rogės slysta gerokai lengviau dėl to, kad drėgnas smėlis nesusikaupia prieš roges, priešingai nei sausas.
Fizikai ant smėlio sukūrė sumažintą laboratorinę rogių versiją ir panaudojo reometrą (slėgių skirtumo prietaisą nedideliam dujų greičiui matuoti), kuris parodo, kiek jėgos reikia norint deformuoti tam tikrą smėlio kiekį.
Eksperimento metu nustatyta, kad reikiama traukimo jėga mažėjo proporcingai smėlio standumui. Kai smėlis būdavo sušlapinamas, smulkūs vandens lašeliai surišdavo smėlio daleles. Užpylus tinkamą kiekį vandens, smėlis tapdavo dvigubai standesnis nei sausas.
Per drėgną dykumą rogės slysta gerokai lengviau dėl to, kad drėgnas smėlis nesusikaupia prieš roges, priešingai nei sausas.
Manoma, kad egiptiečiai žinojo šį triuką. Apie tai byloja piešiniai ant Djehutihotepo kapo, kuriuose vaizduojamas prieš roges stovintis žmogus prieš jas pila vandenį.
Tyrimas balandžio 29 išspausdintas žurnale „Physical Review Letters“.
