2002 metais jis už genų tyrimus buvo apdovanotas Nobelio medicinos premija kartu su britu Sydney Brenneriu ir amerikiečius Howardu Robertu Horvitzu.
Tirdami neišvaizdžias apvaliąsias kirmėles Caenorhabditis elegans šie mokslininkai išsiaiškino mechanizmą, kaip genai reguliuoja užprogramuotą ląstelių žūtį. Suprasti šį procesą itin svarbu pastangoms gydyti vėžį.
Tačiau J. Sulstonas bene geriausiai žinomas kaip pagrindinis Britanijos atstovas tarptautiniame projekte sudaryti viso žmogaus genomo žemėlapį, taip pat dėl savo atkaklių reikalavimų, kad šie duomenys būtų prieinami viešai.
„Jo pasišventimas pastangoms užtikrinti laisvą prieigą prie mokslo informacijos tapo pagrindu atvirosios prieigos judėjimui ir padėjo užtikrinti, kad atskaitinė žmogaus genomo seka būtų paskelbta atvirai, visos žmonijos labui“, – sakė Jeremy Farraras, mokslo tyrimus remiančios ne pelno organizacijos „Wellcome Trust“ direktorius.
J.Sulstonas tuometį Sangerio centrą įkūrė 1992 metais netoli Kembridžo ir iki 2000-ųjų buvo jo direktorius. Dabar šis institutas yra vienas pažangiausių genomo tyrimų centrų pasaulyje.
