Į kosmosą jis vėl nuskrido po kelių dešimtmečių, jau būdamas 77 metų amžiaus, ir tapo seniausiu kosmose pabuvojusiu astronautu. Tokio amžiaus antrą kartą pakilęs į kosmosą ir pamatęs Žemę, jis pasakė: „Kai matai tokį grožį, netikėti Dievu neįmanoma“.
J.Glennas mirė Kolambuso miesto medicinos centre, apsuptas artimųjų. Kosmoso veteraną ketinama laidoti nacionalinėse Arlingtono kapinėse Vašingtone.
J.Glennas gimė 1921 metais Kembridžo mieste Ohajaus valstijoje. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo jūrų aviacijoje, atliko 59 kovinius skrydžius. Dalyvavo Korėjos kare, o jam pasibaigus, mokėsi lakūnų bandytojų mokykloje. 1957-aisiais pasiekė transkontinentinio skrydžio greičio rekordą, naikintuvu F8U iš Los Andželo į Niujorką nuskridęs per 3.23 val.
J.Glennas tapo trečiuoju pasaulyje žmogumi, pakilusiu į Žemės orbitą, po sovietų kosmonautų Jurijaus Gagarino ir Germano Titovo.
1959 metais J.Glennas buvo įtrauktas į pirmųjų Amerikos astronautų grupę, vadinamąją Merkurijaus septyniukę, rengėsi kosminiams skrydžiams pagal programą „Mercury“. J.Glennas buvo Alano Shepardo, kuris 1961 metų gegužės 5-ąją pirmą kartą JAV istorijoje atliko kosminį skrydį, nors ir nepakilo į Žemės orbitą, dubleris.
J.Glennas tapo trečiuoju pasaulyje žmogumi, pakilusiu į Žemės orbitą, po sovietų kosmonautų Jurijaus Gagarino ir Germano Titovo. 1962 metų vasario 20-ąją J.Glennas kosminiu laivu „Mercury-Atlas 6“ tris kartus apskrido Žemę.
Antrą kartą J.Glennas Žemę iš atstumo pamatė 1998 metų rudenį, kai pakilo į kosmosą su erdvėlaivio „Discovery“ komanda. Taip J.Glennas tapo vyriausiu kada nors kosmose pabuvojusiu žmogumi – tada jam buvo 77 metai. Eksperimento tikslas buvo ištirti kosmoso sąlygų poveikį senstančiam organizmui.
1974 metų lapkritį J.Glennas Ohajaus valstijoje buvo išrinktas į JAV Senatą ir senatoriaus kėdę išsaugojo iki 1999 metų. Kandidatavo į JAV viceprezidento postą per 1976 metų rinkimus ir į JAV prezidentus per 1984 metų rinkimus, tačiau abu kartus pralaimėjo pirminius rinkimus Respublikonų partijoje.
Barackas Obama 2012 metais apdovanojo J.Glenną Prezidento laisvės medaliu – aukščiausiu civiliniu šalies apdovanojimu.
2014 metais jam buvo atlikta širdies vožtuvo pakeitimo operacija, jis yra patyręs insultą, o pastarąją savaitę buvo gydomas medicinos centro onkologijos skyriuje.
