Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mįslingos Cereros dėmės tapo dar keistesnės – jos žybsi

Cerera yra keistas pasaulis – beveik tūkstančio kilometrų skersmens ankstyvos Saulės sistemos pėdsakas, besislepiantis asteroidų žiede. Kosmoso stebėtojus ilgą laiką intrigavo ryškūs šviesuliai, kurie greičiausiai yra iš nykštukinės planetos kyšančios druskos.
Pati ryškiausia ligi šiol daryta Cereros „šviesulių“ nuotrauka
Pati ryškiausia ligi šiol daryta Cereros „šviesulių“ nuotrauka / NASA/Dawn nuotr.
Temos: 2 Kosmosas NASA

Nauji mokslininkų tyrimai rodo, kad ryškios Cereros dėmės tapo dar keistesnės – jos keičiasi ir Saulės šviesoje tampa ryškesnės. Anksčiau nustatyta, kad aplink šias dėmes susidaręs ir nedidelis rūkas.

Nauji tyrimų rezultatai, publikuoti „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, paremti ne Cererą pastaruoju metu tyrusio kosminio zondo „Dawn“, o nuo žemės atliktų stebėjimų duomenimis.

Naudodami 3,6 metrų skersmens teleskopą Europos Pietvakarių observatorijos astronomai pastebėjo ryškumo (albedo) pokyčius tam tikrais momentais, kai Occator krateris buvo apšviestas Saulės.

Cerera yra didžiausias Asteroidų juostos kūnas tarp Marso ir Jupiterio. Jo masė sudaro maždaug 1/3 visos Asteroidų juostos masės. Per 9 val. aplink savo ašį apsisukanti nykštukinė planeta yra 950 km skersmens ir ilgą laiką buvo laikoma asteroidu. 1801 m. sausio 1 d. ją atrado italų astronomas Giuseppe Piazzis, pamanęs, kad tai – planeta. Stebint iš Žemės, šio dangaus kūno ryškis kinta nuo 6,7 iki 9,3 – taigi, plika akimi Cerera nėra matoma.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos