„Mitų griovėjai“ pagaliau ėmėsi ir šios teorijos nagrinėjimo. Atlikę eksperimentus, jie padarė išvadą – abu mylimieji galėjo sulaukti pagalbos gyvi tik, jeigu būtų susiprotėję po medinėmis durimis pririšti gelbėjimosi liemenę. Tokiu atveju, net ant durų atsiradus papildomam svoriui, jos neskęstų ir liktų plūduriuoti, išlaikydamos tiek Rose, tiek Jacką. Priešingu atveju jų kūnai būtų panardinę duris po vandeniu tiek, kad žmonės nebūtų atlaikę ledinio vandens šalčio.
Anot filmo scenarijaus, Rose buvo išgelbėta maždaug valandą prabuvusi vandenyje – išgyvenusiųjų paieškos pradėtos praėjus 20 minučių po laivo nuskendimo ir truko maždaug 45 minutes. Rose buvo viena paskutiniųjų, rastų gyvų po katastrofos.
„Mitų griovėjai“, atlikę eksperimentą, paskelbė, kad lediniame vandenyje Jackas mirti turėjo maždaug po 51 minutės, kaip ir nutiko filme. Sušalus kūnui jis nebepajėgė išsilaikyti įsikibęs plūduriuojančių durų ir paniro į vandenį. Taigi, Jackas ne mirtinai sušalo, bet nuskendo, nes sušalęs prarado motorinius sugebėjimus.
Kito eksperimento metu paaiškėjo, kad esant virš vandens ir vilkint šlapiais rūbais kūno temperatūra kristų beveik tokiu pat spartumu, tačiau tuomet nebebūtų pavojaus nuskęsti, nes jis saugiai gulėtų ant medienos gabalo. Tad mirtis neištiktų taip greitai.
Norėdami išbandyti, ar medinės durys sugebėtų išlaikyti ir Jacko, ir Rose svorį daugiau nei valandą, „Mitų griovėjai“ atliko eksperimentus. „Jackui“ prireikė keleto mėginimų, kad jis sugebėtų užsiropšti ir įsitaisyti ant durų, tačiau tuomet jos labiau nugrimzdo į vandenį – o tiek būtų užtekę, kad sušalę ir sunkiai begalintys pajudėti Jackas ir Rose būtų nuskendę. Juos būtų išgelbėjusi po durimis pririšta Rose gelbėjimosi liemenė, kuri būtų kilstelėjusi medines duris, ir tik 20 proc. įsimylėjėlių kūnų būtų likę stingdančiame vandenyje. Taigi, tikėtina, jie abu gyvi būtų sulaukę pagalbos.
Nuosprendis? Jacko mirtis – labai tikėtina, nebent jiems būtų šovę į galvą užsiimti durų „patobulinimais“.
