Vėliau pranešta, kad povandeninio laivo paieškos virsta tyrimu ir nelaimės likvidavimu, kuri tęsis neribotą laiką.
„Mūsų užduotis – išsiaiškinti, kas ir kodėl įvyko, ir nustatyti, ką reikia keisti, kad ateityje tokių įvykių tikimybė ar rizika būtų mažesnė“, – CNN sakė Transporto saugos valdybos (TSB) pirmininkė Kathy Fox.
Gegužės 18 d. sekmadienį, dingimo dieną, JAV karinio jūrų laivyno karinė akustinė sistema, skirta priešo povandeniniams laivams aptikti, pirmą kartą užfiksavo garsą, panašų į sprogimą.
JAV karinis jūrų laivynas įtarė, kad tai – povandeninio laivo „Titan“ sprogimas, užfikstuotas praėjus kelioms valandoms po to, kai transporto priemonė pradėjo savo misiją, pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.
Paieškos komanda taip pat rado nuolaužas jūros dugne, maždaug 500 metrų atstumu nuo „Titaniko“ priekinės dalies.
Tačiau valdžios institucijoms toliau ieškant likusių nuolaužų vis dar lieka daug klausimų, įskaitant tai, kas nutiko keleivių kūnams sprogimo metu – ir ar vis dar įmanoma atgauti jų palaikus.
„Atvirkštinis“ sprogimas
Povandeninė implozija – tai staigus laivo, kuris turėjo būti veikiamas didžiulio slėgio, „įgriuvimas“ į vidų. Tai priešingas reiškinys sprogimui, kuomet viskas „išsitaško į šalis“, lygina CNN.
Neaišku, kur ir kokiame gylyje buvo „Titan“, kai įvyko implozija, tačiau jo nuolaužos rastos beveik 4 000 metrų žemiau jūros lygio.
Pasak Nacionalinės urvinių narų asociacijos tarptautinio mokymo direktoriaus Ricko Murcaro, tokiame gylyje, kokiame šiuo metu yra „Titan“ likučiai, slėgis yra kelis šimtus kartų didesnis nei paviršiuje.
Jūros lygyje patiriamas slėgis vadinamas „viena atmosfera“ arba maždaug 6,6 kg slėgio kvadratiniame colyje.
Šis slėgis padidėja visa atmosfera kas 10 metrų, neriant vis giliau.
Tokia implozija yra „neįtikėtinai greita“, ji įvyksta vos per milisekundės dalį, sakė buvusi karinio jūrų laivyno karininkė, Floridos tarptautinio universiteto profesorė Aileen Maria Marty.
„Viskas sugriūtų anksčiau, nei viduje esantys žmonės suprastų, – sakė ji CNN. – Tai yra neskausminga“.
Jūrų laivyno karininkė, Floridos tarptautinio universiteto profesorė Aileen Marty sako, kad žmogaus smegenims susivokti, kas įvyko, reikia maždaug 0,25 s ilgiau.
Tad „Titan“ įgula žuvo taip ir nesuvokusi, kad netrukus juos ištiks pražūtingas likimas.
Tačiau „Titaniko“ režisieriusJamesas Cameronas, pats prie žymiojo laivo nuolaužų leidęsis virš 30 kartų, sakė JAV televizijai ABC, kad, jo manymu, povandeninis laivas bandė iškilti į paviršių prieš jam sprogstant ir kad laive buvę žmonės tikriausiai žinojo, jog kažkas negerai, prieš jiems žūstant.
BBC rašo, kad neaišku, kas sukėlė povandeninio laivo imploziją, tačiau ekspertai teigia, kad ją galėjo sukelti nedidelis išorinio korpuso susilpnėjimas.
Vaizdinga nelaimės eiga – „Mitų griovėjų“ laidoje
Siekdami suprasti, kas tiksliai nutiktų narui tokioje niūrioje situacijoje, televizijos laidos „Mitų griovėjai“ vedėjai Jessi Combs, Kari Byron, Tory Belleci ir Grantas Imahara atliko mokslinį eksperimentą 7 sezono 19 epizode, rašo „Newsweek“.
Jie iš kiaulių dalių sukūrė žmogaus formos manekeną su kaulais, raumenimis, riebalais, oda ir žarnomis. Tuomet jie įvilko manekeną į seną nardymo kostiumą ir panardino jį į beveik 100 metrų gylį, kur slėgis maždaug devynis kartus didesnis nei jūros lygyje.
Neseniai „Twitter“ paskyroje „ChudsofTikTok“ buvo perpublikuotas seno epizodo klipas, bandant įsivaizduoti, kas galėjo nutikti „Titan“ keleiviams, pranešė „Business Insider“.
Tačiau verta paminėti, kad keleiviai nedėvėjo nardymo kostiumų ir, kai, kaip manoma, povandeninis laivas sprogo, jie greičiausiai buvo daug giliau nei „Mitų griovėjų“ eksperimente.
Tai reiškia, kad netikras mėsos manekenas patiria daug lėtesnę imploziją, nei galėjo patirti „Titan“ keleiviai.
Toliau pateiktame klipe matyti, kaip nutraukus oro tiekimą staigus oro slėgio pokytis priverčia didžiąją dalį kostiumo mėsos turinio patekti į šalmą, o pats kostiumas griūva į vidų.
Įspėjimas: šio proceso vaizdas – siaubingas.
Kūnų atgauti nepavyks
Ekspertai sako, kad mažai tikėtina, jog bus rasti kokie nors katastrofos aukų kūnai, rašo CNN.
JAV pakrančių apsaugos tarnyba ketvirtadienį sakė, kad tęs paieškas, stengdamasi atgauti, ką gali, tačiau perspėjo, kad aplinka jūros dugne yra „neįtikėtinai negailestinga“.
Tuo tarpu daktaras Brendanas Englotas, Stivenso dirbtinio intelekto instituto direktorius „Business Insider“ teigė, kad paieškos jau kainavo milijonus dolerių, o sąskaitą tikriausiai apmokės mokesčių mokėtojai.
Jis pridūrė, kad B.Englotas gelbėjimo operacija tokiame dideliame gylyje būtų „pernelyg brangi“.
Implozijos incicento vietoje esantys nuotolinio valdymo aparatai vietoj to panaudos savo manevravimo ir jutimo galimybes, kad kuo kruopščiau užfiksuotų nuolaužų lauką, „Business Insider“ sakė jis.
Pasak jo, pareigūnams reikės parengti planą, kaip prie atskirų objektų pritvirtinti kabelius arba kaip juos iškelti į paviršių.
„Tai keltų papildomą riziką laivams ir juos valdančioms įguloms“, – sakė B.Englotas.
Jo teigimu, „Titan“ yra per giliai, kad būtų galima organizuoti jo ištraukimą. Net JAV kariniai povandeniniai laivai negali panerti taip giliai.
