Geras, kokybiškas miegas yra ne mažiau svarbus nei taisyklingas maitinimasis ar sportas. Paprastas miegas turi įtakos smegenų bei hormonų veiklai, svoriui ar net ligoms. Tiesa, turbūt dažnas yra patyręs, kad net ir norint užmigti laiku, ne visuomet pavyksta.
Tyrimais nustatyta, kad trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami arba bandydami užmigti. Tai reiškia, kad jei gyvensite iki 76 metų (vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė JAV 2021 m.), tikėtina, kad miegodami praleisite apie 25 gyvenimo metus.
Gera žinia ta, kad mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį tyrinėją miego prigimtį ir viską, kas susiję su mūsų poilsiu naktimis. Štai ką, anot mokslo, reikėtų daryti norint ne tik išmiegoti visą naktį, bet ir pabusti pailsėjus.
Miego svarba
Miego trūkumas sutrikdo smegenų ląstelių gebėjimą bendrauti tarpusavyje, o tai lemia laikinus psichikos sutrikimus, kurie paveikia atmintį ir regimąjį suvokimą. Dėl nepakankamo laiko praleisto miegant iš organizmo taip pat atimame galimybę neuronams tinkamai funkcionuoti.
Šią mintį palaiko ir kitas tyrimas, kuriame teigiama, kad „kokybiškas miegas yra toks pat svarbus išgyvenimui kaip maistas ir vanduo“. Be miego smegenys negali suformuoti naujų prisiminimų, darosi sunku susikaupti, mokytis, greitai reaguoti.
Taip pat akivaizdu, kad yra ryšys tarp prasto miego ir tam tikrų neigiamų padarinių sveikatai – antrojo tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir depresijos.
Kiek laiko miegoti?
Vyrauja mąstymas, kad miego niekada nebus per daug – juk kuo daugiau miego, tuo daugiau poilsio kūnui. Tačiau tai nėra tiesa.
Ilgą laiką normalaus miego aukso standartu buvo laikomos aštuonios valandos, ir tai yra geras vidutinis kriterijus. Neseniai Nacionalinio miego fondo ekspertų atliktas tyrimas praplečia spektrą.
